Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Indrė Vareikytė tikino, kad „mes susidomėjome žmogaus teisių klausimais tik tuomet, kai pagarsėjome tarptautinėje erdvėje“.
Ji pristatė 2016 metais atliktą organizacijos „Freedom House“ tyrimą, kuriame siekta išsiaiškinti, ar žmonės savo šalyse jaučiasi laisvi, ir kaip jie toleruoja kitos rasės, seksualinės orientacijos ir t.t. asmenis.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai savo šalyje jaučiasi labai lasivi ir nepriklausomi piliečiai, tačiau, kalbant apie toleranciją pagal Žmogaus teisių konvencijoje išvardintius pagrindinius punktus, Lietuva rikiuojasi tarp tokių šalių kaip Azerbaidžanas, Gana, Irakas.
I.Vareikytė atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Azerbaidžane žurnalistai žudomi už kitokią nuomonę, opozicijos veikėjai įkalinami. „Tai tikrai nėra kompanija, su kuria mes norėtumėme būti“, – diskusijoje kalbėjo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. Ji pridūrė, kad visose kitose Europos Sąjungos šalyse tolerancijos lygis yra aukštesnis.
I.Vareikytė pristatė tyrimą, nusakantį, kaip lietuviai suvokia save kaip ES piliečius. „Sutartis, kurią pasirašinėjome stodami į ES, niekada nebuvo tik apie pinigus. Antrasis straipsnis visada buvo apie pagarbą žmogaus teisėms, ir kad mes turėsime įsipareigoti gerbti savo žmones“, – sakė I.Vareikytė.
I.Vareikytė: „Sutartis, kurią pasirašinėjome stodami į ES, niekada nebuvo tik apie pinigus. Antrasis straipsnis visada buvo apie pagarbą žmogaus teisėms, ir kad mes turėsime įsipareigoti gerbti savo žmones.“
Tyrimo duomenimis, lietuviams Europos Sąjungoje svarbiausia yra ekonomikos augimas, pajamos, galimybė dirbti kitose šalyse, saugumas. „Bet saugumas tik ta prasme, kad Europos Sąjunga mus turi apsaugoti nuo Rusijos grėsmės“, – tikino I.Vareikytė.
Pasak jos, tyrimas atskleidė, kad lietuviai visiškai nenori prisidėti prie kitų humanitarinių krizių sprendimo, pavyzdžiui, susijusių su Europą pasiekti bandančių migrantų žūtimis. „Tai rodo, kad mes taip ir netapome tikrais europiečiais“, – kalbėjo I.Vareikytė.
Ji pristatė ir Eurobarometro tyrimą, rodantį, kad apie 50 proc. lietuvių nepritartų empatijos ir pagarbos skirtingiems žmonėms mokymui mokyklose.
I.Vareikytė kalbėjo apie „Women in politics“ tyrimą: pagal galimybę moterims dalyvauti politikoje Lietuva patenka į kategoriją šalių, kuriose situacija – ypač bloga. Šalia Lietuvos sąraše rikiuojasi Jungtiniai Arabų Emyratai, Urugvajus, Eritrėja.
Pristatytas ir tyrimas, kuriose Europos šalyse blogiausia būti homoseksualu: Lietuva užima trečiąją vietą po Rumunijos ir Ukrainos.
LGBT bendruomenei trūksta įstatymų
LGBT teisių aktyvistas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Vytautas Raskevičius tikino, kad kalbant apie LGBT situaciją reikia atskirti teisinį ir socialinį aspektus.
„Paskutinis teisės aktas, kuris reikšmingai pagerino teisinę šios socialinės grupės padėtį, buvo 2003 metais priimtas lygių galimybių įstatymas, draudžiantis diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos įvairiose gyvenimo srityse.
Akivaizdu, kad ruošėmės 2004 metais stoti į ES, ir šitas teisinis reguliavimas buvo sąlyga norint įsijungti į Europos ekonominę ir politinę erdvę“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.
Pasak jo, šiuo metu labai svarbu teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties asmenų šeimos santykius, įteisinti lyties keitimo procedūrą, panaikinti „homoseksualumo propagandą“ draudžiantį įstatymą.
„Per pastaruosius penkerius metus visuomenėje įvyko fundamentalus lūžis: vis daugiau diskutuojame šiomis temomis, tos bendruomenės nariai yra vis labiau matomi. Šią vasarą vykusios „Baltic Pride“ eitynės, kuriose dalyvavo 10 tūkst. žmonių, parodo, kad mes iš tiesų keičiamės.
Šioje vietoje Lietuvoje patenkame į labai įdomią situaciją: panašu, kad socialiai šis klausimas priimamas geriau negu kalbama mūsų politinėje darbotvarkėje. Todėl pagrindinė užduotis yra įtikinti politikus, kad teisinis šios socialinės grupės narių gyvenimų sureguliavimas neturėtų jokių žalingų pasekmių, bet leistų Lietuvoje kurti draugiškesnę atmosferą“, – sakė T.V.Raskevičius.
Lyčių lygybė: žemiau ES vidurkio
Lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas pasakojo, kad, remiantis lyčių lygybę matuojančiais indeksais, Lietuvai šioje srityje „sekasi labai vidutiniškai“.
„Ir kai sakau vidutiniškai, sakau truputėlį avansu, nes pagal ES lyčių lygybės indeksą esame žemiau vidurkio: iš 10 balų esame surinkę 5,7“, – sakė jis.
„Didžiausia problema yra ta, kad per 10 metų mes niekaip nepasistūmėjome į priekį. <...> Pagrindinės problemos Lietuvoje yra smurtas prieš moteris, ir, jei žiūrėsime pagal indeksus, labiausiai atsiliekame pagal lyčių lygybę politikoje“, – kalbėjo D.Paulauskas.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į rodiklį, nusakantį, kiek laiko vyrai ir moterys skiria laisvalaikiui, buities bei vaikų priežiūrai. „Kontrastai tarp vyrų ir moterų šiems dalykams skiriamo laiko yra milžiniški“, – tikino D.Paulauskas.
Neįgalieji izoliuojami tikslingai
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė tikino, kad ilgus metus apie žmones su negalia buvo apskritai nekalbėta, žmonės, turintys artimųjų su negalia, buvo atskirtyje.
Pasak D.Juodkaitės, socialinėje srityje situacija gerėja – atsiranda daugiau viešumo, pozityvaus žmonių su negalia matymo.
„Tačiau pasižiūrėję į rodiklius, nusakančius žmonių su negalia teisių situaciją, neturime daug kuo pasigirti. <...> Žmonės su negalia sudaro iki 10 proc. populiacijos: Lietuvoje yra apie 250 tūkst. žmonių su negalia.
Deja, pusė mokyklų yra nepritaikytos vaikams, o kartais ir tėvams su negalia aplankyti arba ateiti į tėvų susirinkimą“, – diskusijoje kalbėjo Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.
Pasak D.Juodkaitės, aukštąjį išsilavinimą įgija mažiau nei vienas procentas žmonių su negalia, tik 29 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba.
D.Juodkaitė: „Labai daug žmonių su negalia ligi šiol yra izoliuojami fiziškai ir tikslingai, pavyzdžiui, segreguojant specialiosiose mokyklose arba globos įstaigose. Jose su buvusia gera globos, priežiūros intencija, žmonių su negalia teisės yra ypatingai pažeidžiamos.“
„Labai daug žmonių su negalia ligi šiol yra izoliuojami fiziškai ir tikslingai, pavyzdžiui, segreguojant specialiosiose mokyklose arba globos įstaigose. Jose su buvusia gera globos, priežiūros intencija, žmonių su negalia teisės yra ypatingai pažeidžiamos“, – sakė ji.
D.Juodkaitės teigimu, Lietuvoje žmonės su negalia nematomi per žmogaus teisių perspektyvą. „Matome juos per globos, priežiūros (prizmę), bet ne per žmogaus teisių subjektų, turėtojų perspektyvą, o tai yra labai svarbu“, – tikino ji.
Anot D.Juodkaitės, požiūris į žmogų su negalia, ypač su roto arba psichosocialine, yra pati didžiausia kliūtis.
