Lietuvos žydų bendruomenė pranešė, kad su paveldosaugininkais ir Kauno VII fortą valdančiu Karo paveldo centru rado visas puses tenkinantį sprendimą – palaikai bus laidojami jų radimo vietoje, ant esamo žemės lygio užpilant papildomą grunto sluoksnį.
Sprendimas perlaidoti palaikus jų radimo vietoje aiškinamas žydų religine teisine nuostata, kad tuo atveju, kai palaikai randami vietoje, kur žmonės buvo nužudyti ar palaidoti, jie negali būti iškeliami iš tos vietos.
Taip pat pažymima, kad palaidojus palaikus kitoje vietoje iškiltų klausimas dėl galimai to paties žmogaus palaikų atskyrimo, nes rasti palaikai yra ne iš pavienio atskiro palaidojimo, bet iš masinės kapavietės. Ten be jokios tvarkos užkasti, kaip spėjama, 5 tūkst. nužudytų žmonių palaikai.
„Kapavietės neužpylus grunto sluoksniu, išliktų tikimybė, kad ir ateityje pasikartotų palaikų radimo virš žemės paviršiaus atvejai“, – skelbia Lietuvos žydų bendruomenė.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas 15min.lt sakė, kad perlaidojimo ceremonija planuojama spalio 24 dieną. „Iki tol bus sutvarkyta ir laidojimui paruošta vieta, taip pat iš Izraelio grįš už tokias pareigas atsakingas bendruomenės narys Iseris Šraibergas“, – sakė G.Žakas.
Tuo tarpu Kauno religinės žydų bendruomenės vadovas Mauša Bairakas mano, kad palaikus derėtų perlaidoti daug greičiau – iki penktadienio vidurdienio prieš svarbią žydų šventę Jom Kipurą. „Jom Kipuro laikotarpiu Dievas vertina žmogaus darbus. Kaip žydai turės jaustis, jei tautiečių palaikai tuo metu vis dar gulės šiukšlių maišuose? – klausė M.Bairakas. – Manau, perlaidojimas turėtų būti ramus, be pašalinių, pompastikos, didelių ceremonijų, ir tai atlikti turėtų ne visuomeninė bendruomenė, o religinė.“
Kauno VII forto teritorijoje gali būti 5 tūkst. nužudytų žmonių palaikai.
G.Žakas savo ruožtu tvirtino, kad M.Bairakas nėra religinis Kauno žydų autoritetas. „Jis gyvena Kauno sinagogoje, kas yra neleistina, leidžia žydų šventovėje tuoktis kitatikiams. Taip pat buvo keista girdėti, kai jis per žiniasklaidą kritikavo Karo paveldo centrą, kad jo darbuotojai sudėjo rastus kaulus į maišus. Tačiau ką kitą jiems reikėjo padaryti? Šios organizacijos žmonės gražiai sutvarkė teritoriją, ją prižiūri, jiems turime tik padėkoti“, – įsitikinęs G.Žakas.
Kaip spėjama, Kauno VII forto teritorijoje gali būti 5 tūkst. nužudytų žmonių palaikai. Šioje vietoje ketinama pastatyti paminklą. Lietuvos žydų bendruomenė taip pat kreipsis į Kultūros paveldo departamentą, kad būtų papildytas kultūros vertybės – Kauno tvirtovės VII forto – vertingųjų savybių aprašas, pažymint, kad šiame objekte yra masinių žudynių vieta.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
