Sutvarkė 2019 metais
2019 metų lapkritį 150 metų ant Gedimino kalno užkasti gulėję 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai pagaliau sulaukė dienos, kai juos į amžinojo poilsio vietą garbingoje vietoje – Rasų kapinių koplyčioje – palydėjo Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų kariai.
Valstybinėse laidotuvėse už valstybę kovojusiems didvyriams pagarbą atidavė ir valstybių vadovai bei eiliniai lietuviai, lenkai, baltarusiai. Vilniaus arkikatedroje skambėjo garsusis šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“, kurį tuomet kartojo visi kalbėjusieji.
Laidotuvių, kurios įvyko 2019 metų lapkričio 22 dieną, išvakarėse didžiuotasi, jog paskutinės nakties neprireikia ir tvarkybos darbai koplyčioje Rasų kapinėse bei aplink ją baigti kiek anksčiau.
„Sutvarkytos bei renovuotos 6 koplyčios. Vienoje iš jų, pastatytoje dar 1850–1883 metais misionierių vienuolyno vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus pastangomis, po penktadienį vyksiančios valstybinės reikšmės laidotuvių ceremonijos atguls 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti Gedimino kalne“, – tuomet skelbė pranešime spaudai Vilniaus miesto savivaldybė.
Šios centrinės koplyčios tvarkybos darbams prireikė per 300 tūkst. eurų. Dar ne viena dešimtis tūkstančių eurų skirta ir kitoms su laidotuvėmis susijusioms reikmėms Rasų kapinėse.
Nutrupėjęs tinkas
Tačiau po Rasų kapines Vasario 16-osios išvakarėse vaikščiojusi vilnietė 15min pasakojo labai nustebusi, kai pamatė, kad dalis teritorijos aplink šią visiškai neseniai atnaujintą koplyčią aptverta STOP juosta. Pradėjusi dairytis ji sako pamačiusi, kad koplyčios išorė jau nė iš tolo neprimena ką tik rekonstruoto statinio.
„Tinkas vienur apibyrėjęs smulkiais gabalėliais, kitur matyti plytos. Galima pamatyti ir pakibusius didesnius tinko gabalus – pagalvojau, kad gal tai nesaugu, kur Valstybės atkūrimo dieną šiose kapinėse visada susirenka daug žmonių“, – kalbėjo moteris.
Vilnietė teigė tenorinti įspėti per šventę čia ateisiančius žmones, kad jie būtinai laikytųsi nurodymų ir neperžengtų STOP juostos, nes toje koplyčios pusėje esą gali būti tikrai nesaugu.
Žada remontuoti
Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamo turto skyriaus vedėjos Vilmos Lajauskaitės teigimu, situacija žinoma, tik kol kas nėra galimybių ko nors imtis.
„Apie Rasų kapinių teritorijoje esančios koplyčios būklę savivaldybei yra žinoma, pastato būklę įvertino savivaldybės specialistai, todėl iki planuojamų remonto darbų pradžios šis pastatas yra aptvertas.
Verta pažymėti, kad pastatas yra Kultūros paveldo objektas, šiuo metu atliekamos procedūros dėl tvarkybos darbų užsakymo ir tik po to bus atliekami tvarkybos darbai“, – komentavo V.Lajauskaitė.
Savivaldybė kol kas neturi tikslios informacijos, kada galėtų prasidėti koplyčios atnaujinimo darbai ir kaip jie atrodys.
Bus net keli renginiai
Pagal Vasario 16-osios renginių programą trečiadienį, 9 val., Rasų kapinėse tradiciškai bus pagerbtas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių signatarų atminimas.
Vėliau čia atkeliaus ir tūkstančiai moksleivių, kurie susirinks į tradicinę jaunimo eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ po metų pertraukos, nes dėl pandemijos ir karantino pernai eitynių nebuvo.
Jaunimas iš visos Lietuvos ketina aplankyti 16 svarbių Lietuvos valstybės istorijai vietų nuo Katedros aikštės iki Rasų kapinių. Nuo 10 val. eisena tradiciškai pajudės iš Katedros aikštės ir stabtelės prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nariai pasirašė Nepriklausomybės aktą, taip pat ties dr. J.Basanavičiaus paminklu, greta Filharmonijos, kur buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. posėdžiavo J.Basanavičiaus iniciatyva sukviestas Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.
Rasų kapinėse bus pagerbtas Vasario 16-osios akto signatarų J.Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Jono Vileišio bei už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių atminimas.
Didysis atradimas
Sukilėlių palaikai ant Gedimino kalno buvo surasti 2017 metais.
1863-1864 m. sukilimas prieš Rusijos imperiją prasidėjo 1863 m. sausį Varšuvoje, netrukus išplito ir buvusiose LDK žemėse, dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje bei Ukrainoje. Sukilėliai siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos ir Lietuvos valstybę su 1772 m. sienomis, visiems gyventojams suteikti lygias pilietines teises, o valstiečiams duoti žemę.
Lietuvoje sukilėliai ypač akcentavo kovą dėl varžomų Katalikų bažnyčios teisių, o Baltarusijoje sukilimas ir jo lyderis K.Kalinauskas siejami su modernios baltarusių tautos formavimusi. Sukilime dalyvavo arti 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų.
1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Z.Sierakauskui ir K.Kalinauskui.
