ŠMSM planuojamos pataisos turėtų įtakos pelno siekiantiems privatiems juridiniams asmenims – mokykloms, kurių statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ir panašiai. Tokių bendrojo ugdymo mokyklų, ministerijos teigimu, iš viso yra 13.
Skaičiuojama, kad joms apribojus valstybės finansavimą būtų galima sutaupyti apie 2,2 mln. eurų per metus.
Tačiau iš viso Lietuvoje veikia 76 nevalstybinės mokyklos, teikiančios bendrąjį ugdymą. Šiemet bendra suma joms iš valstybės biudžeto siekė per 20 mln. eurų.
Veikla – ir į pliusą, ir į minusą
Atsitiktinai pasirinkus kelias įmones bei viešąsias įstaigas, kurios valdo nevalstybines mokyklas, ir patikrinus jų duomenis pagal Registrų centro skelbiamas pelno (nuostolių) ataskaitas, matyti, kad vienos jų 2018 metais dirbo pelningai, kitos – nuostolingai.
Tarkime, vienos uždarosios akcinės bendrovės, valdančios privačių mokyklų tinklą, grynasis pelnas pernai siekė daugiau kaip 941 tūkst. eurų.
Kitų dviejų tokių įmonių veikla buvo nuostolinga – „minusas“ sudarė atitinkamai beveik 156 tūkst. ir 116 tūkst. eurų.
Skirtingi ir nevalstybines mokyklas, kuriose už mokslą reikia mokėti, valdančių viešųjų įstaigų finansiniai rezultatai. Tarkime, vienos jų grynasis veiklos rezultatas 2018 metais sudarė 126 tūkst. eurų, kitos – 54 tūkst. eurų.
Dar viena atsitiktinai pasirinkta viešoji įstaiga, valdanti nevalstybinę bendrojo ugdymo įstaigą, veikė nuostolingai. Pernai jos patirtas nuostolis – beveik 226 tūkst. eurų.
Valstybė prisideda prie pelno siekimo
Kaip nurodė ŠMSM Komunikacijos skyrius, valstybė skiria vienodą dotaciją bendrojo ugdymo klasėms, nepriklausomai nuo juridinio asmens formos.
„Lėšos gali svyruoti priklausomai nuo įvairių kriterijų: kuri klasė, ar mokinys turi specialiųjų poreikių ir kt. 2019 metais bendra suma nevalstybinių mokyklų bendrajam ugdymui siekė per 20 mln. eurų, iš jų pelno siekiančioms – per 2 mln. eurų. Tokios pačios sumos numatytos ir 2020 metams“, – teigė ministerijos atstovai.
2019 metais bendra suma nevalstybinių mokyklų bendrajam ugdymui siekė per 20 mln. eurų, iš jų pelno siekiančioms – per 2 mln. eurų.
Mokymo lėšos, vadinamasis klasės krepšelis, skiriamas pedagogų darbo užmokesčiui, mokymo priemonėms, vadovėliams, pažintinei veiklai ir panašiai.
Atsakydamas į klausimą, kodėl norima apriboti valstybės finansavimą tik pelno siekiančioms įstaigoms, valdančioms nevalstybines mokyklas, ŠMSM Komunikacijos skyrius aiškino, kad iš valstybės lėšų finansuojant mokyklas, kurios yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, valstybės lėšomis prisidedama ne tik prie formaliojo švietimo paslaugų teikimo užtikrinimo, bet ir prie šių juridinių asmenų tikslo siekti pelno.
„Siekiant taupiai ir racionaliai naudoti ribotus valstybės finansinius išteklius siūloma atsisakyti finansuoti pelno siekiančias mokyklas, o sutaupytas lėšas nukreipti valstybės ir savivaldybių mokykloms“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
Siekiant taupiai ir racionaliai naudoti ribotus valstybės finansinius išteklius siūloma atsisakyti finansuoti pelno siekiančias mokyklas, o sutaupytas lėšas nukreipti valstybės ir savivaldybių mokykloms.
Anot jų, rengiamas įstatymo projektas bus paskelbtas viešai, teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms. Per šį derinimo laikotarpį tikimasi sulaukti suinteresuotų pusių reakcijos.
Nors viešosios įstaigos pelno nesiekia, bet gali jį gauti ir paskirstyti vidinėms reikmėms. ŠMSM uždavus klausimą, kodėl nemanoma, kad ir tokių privačių mokyklų valstybei nederėtų subsidijuoti, jei jau svarstoma riboti mokyklų, valdomų pelno siekiančių įstaigų, valstybinį finansavimą ir ar pataisos nėra nukreiptos prieš vieną konkretų privačių mokyklų tinklą, kurį valdančios įmonės savininkė yra vieno opozicijos politiko sutuoktinė, sulaukta tokio atsakymo:
„Iš 13 pelno siekiančių švietimo įstaigų tik 2 priklauso mokyklų tinklui, tad nebūtų pagrindo teigti, kad įstatymo pataisų projektas nukreiptas į konkrečias įstaigas ar asmenis.“
Kai kurie politikai kelia klausimus dėl opoziciniams konservatoriams vadovaujančio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės plėtojamo verslo ir jo pelningumo.
Ji yra bendrovės „Kibirkštis“, valdančios darželius „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklas, savininkė.
Atsakyti į klausimus dėl verslo, tiksliau – dėl sklypo už 1 eurą, A.Landsbergienė buvo kviečiama į „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį.
Politiškai patrauklus įrankis
ŠMSM rengiamos pataisos sukėlė nerimo privačioms mokykloms, kurias paliestų įsigalioję pakeitimai. Privačią mokyklą Kaune valdančios bendrovės „Erudito licėjus“ vadovas Nerijus Pačėsa tikino, kad nerimą kelia eklektiškas ir nenuoseklus požiūris šiuo klausimu.
Jis sakė, kad turime aiškiai įtvirtintą nuostatą, kad finansuojamas mokinys – valstybės pilietis, o ne mokykla. Anot N.Pačėsos, šiuo atveju akivaizdžiai būtų diskriminuojamos šeimos, kurių vaikai lankytų privačias mokyklas.
„Valdžia, siekdama nesukurti tokios diskriminacinės praktikos, turėtų iš esmės keisti bendrojo ugdymo finansavimą, atsisakant mokinio krepšelio ir finansuojant tik valstybines mokyklas. Tokia alternatyva būtų suprantama kaip bendrojo lavinimo įstaigų finansavimo reforma“, – komentavo UAB „Erudito licėjus“ vadovas.
N.Pačėsos nuomone, ŠMSM rengiamos pataisos nesprendžia jokių sisteminių klausimų. Jis akcentavo, kad privačių mokyklų gaunamas krepšelis sudaro apie 22 mln. eurų, kai bendrajam ugdymui 2019 metų valstybės biudžete skirta 933,3 mln. eurų.
„Taigi kalbame apie 2,4 procento. Tai – juokingas dydis. Tačiau politiškai – labai patrauklus įrankis. Šūkis „atimt ir padalint“ visada ras palankaus atgarsio. Manipuliuojant per mažu valstybinių mokyklų finansavimo argumentu gresiančio naujo mokytojo streiko kontekste – tai tiesiog desperatiškas ėjimas, siekiant nukreipti dėmesį“, – įsitikinęs N.Pačėsa.
Manipuliuojant per mažu valstybinių mokyklų finansavimo argumentu gresiančio naujo mokytojo streiko kontekste – tai tiesiog desperatiškas ėjimas, siekiant nukreipti dėmesį.
Klausiamas, kaip vertina tai, kad svarstoma valstybės finansavimą apriboti tik pelno siekiančių įstaigų valdomoms privačioms mokyklos, UAB „Erudito licėjus“ vadovas sakė, kad toks bandymas formuoja nuostatą, jog pelno siekiantys ūkio subjektai negali pretenduoti į valstybės biudžeto lėšas.
„Tokiu atveju reikėtų tuos pačius principus pritaikyti kitiems privatiems ūkio subjektams, tokiems kaip medicinos įstaigos, darželiai, neformalaus ugdymo įstaigos, aukštojo mokslo institucijos, tyrimo institutai, reikėtų uždrausti bet kokią valstybės ir Europos Sąjungos paramą verslui, o valstybinėms įmonėms – turėti pelno ir t.t. Suprantame, kad skamba kaip visiška nesąmonė. Tad turime kalbėti ne tik apie dalies mokyklų nepagrįstą atskirtį, bet ir praktiką, sukuriančią nepasitikėjimą valdžios sprendimais, kurie lygiai tokia pačia forma, tikėtina, gali persikelti ir į kitus sektorius“, – teigė N.Pačėsa.
Giria švedišką sistemą
Klausimą apie privačioms mokykloms skiriamas valstybės lėšas švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui uždavė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Ji aiškino, kad kalbant apie privačių mokyklų finansavimą iš valstybės kišenės, ne tiek svarbu 2 ar 22 milijonai eurų, o pats principas.
Politikės nuomone, sistema turėtų būti tokia, kad ir privačios, ir viešosios įstaigos galėtų gauti viešuosius asignavimus.
„Bet su sąlyga, kad tada neturi imti įmokų iš tėvų. Toks turi būti pats principas“, – įsitikinusi ji.
Bet su sąlyga, kad tada neturi imti įmokų iš tėvų. Toks turi būti pats principas.
R.Budbergytė sakė, kad tokia sistema galioja Švedijoje. Šalyje valstybės finansavimas skiriamas ir privačioms mokykloms.
„Bet griežtai – jokių įmokų iš tėvų pusės. Pasiėmei viešus pinigus, būk malonus, tada suteik paslaugas taip, kad nereikėtų žmonėms dvigubai mokėti“, – pabrėžė Seimo LSDP seniūnė.
