Šią savaitę „Brexit“ ateities klausimas tapo dar aktualesnis, kai trys mažesnės Junginės Karalystės partijos, – liberalai demokratai, žalieji ir Velso socialdemokratai, – pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo viena kitai netrukdyti ir siekti geresnių rezultatų parlamento rinkimuose.
Šių partijų grupė, kuri oficialiai įvardinama kaip judėjimas „Kartu už pasilikimą“, mano, jog sutvirtinusi savo pozicijas per rinkimus gali atimti dalį mandatų iš didesnių partijų, kurios nėra tvirtai pasižadėjusios likti Europos Sąjungoje.
„Brexit“ šalininkų pusėje vyksta priešingas procesas. „Brexit“ palaikančių rinkėjų balsai gali pasiskirstyti tarp konservatorių ir Nigelo Farage'o vadovaujamos „Brexit“ partijos. N.Farage'o dabar yra kritikuojamas, esą skaldo „Brexit“ šalininkų balsus. O tai gali nulemti, kad pasilikimo Europos Sąjungoje šalininkai sustiprins savo pozicijas parlamente.
Visgi, pasilikimo šalininkai turėtų šampaną laikyti užkimštą. Nepaisant pagerėjusio veiksmų koordinavimo, pagal nuomonių apklausas galima matyti, kad už pasilikimą kovojančios politinės jėgos toli gražu neturi tokio palaikymo, kurio reikia, kad 50-asis straipsnis būtų panaikintas, o „Brexit“ – sustabdytas.
Nors iki „Brexit“ pabaigos liko mylių mylios, tačiau pasilikimo šalininkų kelionė būtų dar ilgesnė.
Labiausiai tikėtina, kad britų parlamento rinkimus laimės leiboristai ir jie grąžins sprendimą visuomenei. Tai reikštų naują referendumą.
Ir čia kyla naujų problemaų. Net jeigu toks referendumas įvyktų, tai klausimas vis tiek būtų grąžintas į pralementą ir politikai privalėtų priimti sprendimus.
Ar dar galima sustabdyti „Brexit“? Taip. Bet tai bus daug sunkesnis kelias, nei įvykdyti atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos.
