„Suprantama, kiaulienos kainos turėtų padidėti, tačiau labai didelio augimo nereiktų laukti, kadangi mes ir taip daugiau nei pusę kiaulienos įsivežame iš tokių šalių kaip Vokietija, Lenkija, Belgija, Nyderlandai“, – vardija A. Gapšys. Pasak jo, jei iš minėtų šalių kiaulienos įvežimas uždraustas nebus, didelių problemų vartotojams neturėtų iškilti.
Specialistas primena, kad iš visų mėsos produktų, kiaulienos lietuviai suvartoja daugiausia. „Iš 70 kg, 40 kg sudaro kiauliena, tačiau didelę dalį sudaro importinė kiauliena“, – teigia Agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.
Jis apgailestauja, kad Lietuva, turinti gilias kiaulininkystės tradicijas, nesugeba apsirūpinti sava produkcija. „Jei maro židinys atsirastų Lietuvoje, žinoma, jis turėtų liūdnas pasekmes, nes tų kiaulių, kurios yra auginamos Lietuvoje, vartotojams jau neužtenka“, – pabrėžia A. Gapšys.
Pirmadienį Vilniuje Baltijos šalių ir Lenkijos veterinarijos tarnybų vadovai aiškinsis, kaip kovoti su afrikiniu kiaulių maru iš Baltarusijos.
Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus teigimu, susitikime bus kalbama apie apsaugos zonos nustatymą ties siena su Baltarusija ir Rusija, taip pat svarstoma, kaip atlikti dezinfekciją žiemos metu.
„Iškilusi ne tik afrikinio kiaulių maro, bet ir klasikinio kiaulių maro grėsmė. Taip pat iškilo didelė grėsmė snukio ir nagų ligoms, kurios pasireiškė Rusijoje“, – akcentuoja J. Milius.
