Apie padėtį Marijampolės ligoninėje 15min papasakojo įstaigos Ryšių su visuomene specialistė Aistė Visockienė.
Ji teigė, kad į ligoninę patenkančių COVID-19 užsikrėtusių pacientų vis daugiau, užimtos visos lovos reanimacijoje.
Marijampolė daugiau savanorių neieško
„COVID-19 liga sergančių pacientų pamažu daugėja, šiuo metu užimtos visos reanimacinės COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtos lovos, o skyriuje, skirtame COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui, užimtumas daugiau nei 85 proc.“, – komentavo A.Visockienė.
Šiuo metu užimtos visos reanimacinės COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtos lovos.
Pasak jos, ligoninėje nuo COVID-19 gydomi ir jauno amžiaus pacientai.
„Pacientų amžius įvairus, deja, turime ir labai jaunų ir vyresnio amžiaus pacientų“, – apgailestavo įstaigos atstovė.
„Šiuo metu Marijampolės ligoninė savanorių neieško, poreikio nėra“, – patikino A.Visockienė ir pažymėjo, kad įstaigoje keli asmenys visgi savanoriauja.
„Nuo sausio mėnesio 5 savanoriai padeda Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje“, – teigė A.Visockienė.
Su COVID-19 pacientais savanoriai nedirba
COVID-19 pacientus priimančiose Kauno klinikose savanorių daugiau – 16.
„Šiuo metu Kauno klinikose savanoriauja 16 savanorių“, – 15min nurodė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė.
Medikams jie padeda prižiūrėti pacientus kasdienėje veikloje, palydi juos iki kitų ligoninės skyrių, taip pat – teikia informaciją bei valdo pacientų srautus prie įėjimų į klinikas, vardijo specialistė.
Kur gydomi sunkiausių būklių COVID-19 pacientai, savanoriai šiuo metu nedirba, nes tam nėra poreikio.
Ji teigė, kad skyriuose, kur gydomi COVID-19 pacientai, savanoriai šiuo metu nedirba:
„COVID-19 Antrame skyriuje ir Centrinėje reanimacijoje, kur gydomi sunkiausių būklių COVID-19 pacientai, savanoriai šiuo metu nedirba, nes tam nėra poreikio.“
Kauno klinikoms savanorių reikia, bet ne tiek daug
Bet bendrai poreikis savanoriams esą yra, nors ir ne toks didelis kaip kitose šalies ligoninėse.
Kodėl?
K.Račkauskienė pasakojo, jog klinikose daug procesų modernizuoti ir nereikalauja žmogiškųjų išteklių, pavyzdžiui, veikia pneumopaštas.
„Ėminiai tyrimams į Kauno klinikų laboratoriją, ar dokumentų pristatymas į kitus skyrius, nebereikalauja fizinio darbuotojų darbo“, – teigė ji, o ir vakcinacija esą duoda efektą.
„Per mėnesį COVID-19 infekcija užsikrečia vos vienas kitas ligoninės darbuotojas.
Iš viso imunitetą COVID-19 ligai šiuo metu turi 6 102 Kauno klinikų darbuotojai, o tai yra beveik 84 proc. visų darbuotojų“, – komentavo klinikų specialistė ir visgi visus, norinčius padėti, ragino atsiliepti.
„Visus norinčius savanoriauti Kauno klinikose kviečiame užpildyti anketą, o su būsimais savanoriais susieks už savanorystę atsakingi asmenys ir aptars jų sklandų įsiliejimą į Kauno klinikų savanorių gretas“, – teigė K.Račkauskienė.
Užimtumas stacionare Kauno regione – 84 proc.
Kauno regiono valdymo grupės vadovas Vaidotas Gurskis pasakojo, jog COVID-19 situacija Kauno regione išlieka sudėtinga, stacionare užimta 84 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų.
„Atvykstančių pacientų srautas išlieka padidėjęs – tai yra apie 30 ligonių per parą. Iš turimų 325 aktyviojo stacionarinio gydymo lovų užimtos 274 lovos, taigi, užimtumas siekia 84 proc.
Reanimacijoje šiuo metu užimta 21 lova (iš turimų 42 lovų), čia užimtumas siekia 44 proc.“, – trečiadienį 15min komentavo V.Gurskis.
Pasak jo, į regiono ligonines guldomi vis jaunesni pacientai.
„LSMU Kauno ligoninėje aktyviojo stacionarinio gydymo lovose su deguonies terapija gydomi vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai sudaro 54 proc. (82 pacientai), 50–64 metų amžiaus pacientai sudaro 35 proc. (53 pacientai). Jaunesnių nei 50 metų amžiaus pacientų skaičius siekia 11 proc. (16 pacientų).
Tuo tarpu reanimacijose kol kas didžioji dalis gydomų pacientų yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Tokios pačios tendencijos stebimos ir kitose regiono ligoninėse“, – vardijo V.Gurskis.
Ruošiasi plėsti COVID-19 skyrius
Artimiausiu metu COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių Kauno regione, pasak jo, numatoma reikšmingai didinti.
Stebime pacientų srauto augimą ir planuojame tolesnį lovų poreikio didėjimą.
„Atsižvelgdami į karantino ribojimų laisvinimo tempą, kuris viršija vakcinacijos tempą, stebime pacientų srauto augimą ir planuojame tolesnį lovų poreikio didėjimą.
<...> Atitinkamai bus perskirstomi ir sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pradedant dalinai riboti kitų paslaugų teikimą“, – tikino Kauno regiono valdymo grupės vadovas.
Pasak jo, lyginant su tuo, kokiu tempu skiepijami gyventojai, Lietuva per greitai laisvina karantino režimą.
„Mūsų viešojo gyvenimo ribojimų laisvinimas vyksta paskiepijus bent viena vakcinos doze du kartus mažesnę gyventojų dalį nei karantino laisvinimo metu buvo daroma Jungtinėje Karalystėje.
Gautų vakcinų dozių skaičius praeitą ir šią savaitę yra pakankamas, siekiant užtikrinti spartų Lietuvos gyventojų vakcinacijos tempą, kuris yra būtinas kovoje su COVID-19 plitimu“, – apibendrino V.Gurskis.
Daug sunkios būklės pacientų
Vilniaus regione taip pat ketinama didinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių ligoninėse.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje lovų užimtumas siekia daugiau kaip 90 proc., teigė ligoninės koordinatorius COVID-19 ligos gydymui ir organizavimui, gydytojas Algirdas Pilvelis.
„Situacija Rytų ir Vidurio Lietuvoje ir jos įstaigose vis labiau įtempta. Regione ieškoma sprendimų, kaip galima didinti COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų skaičių.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų užimtumas kasdien svyruoja 93–99 proc., priklausomai nuo išrašomų ir naujai paguldomų pacientų skaičiaus“, – pasakojo gydytojas.
Didžioji dalis į ligoninę guldomų pacientų, jo teigimu, serga sunkia COVID-19 forma, kai reikia deguonies.
Yra ir kritiškai sunkių ligos formos atvejų.
„Yra ir kritiškai sunkių ligos formos atvejų“, – pridūrė A.Pilvelis.
Vilniaus klinikinėje ligoninėje savanorių reikia
Ligoninėje nuo COVID-19, pasak jo, gydomi ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus pacientai, nors pastarųjų esą daugiau.
„Mūsų gydymo įstaigoje paprastai gydomi virš 65 metų – 58–62 proc., o mažiau nei 65 metų – 38–42 proc. visų gydomų pacientų“, – komentavo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas.
Ar ligoninėje reikia savanorių pagalbos? A.Pilvelis patikino, kad taip.
„Poreikis atsirado, pradėjus didėti pacientų, sergančių COVID-19 liga skaičiui ir didinant lovų, skirtų gydyti šiems pacientams, skaičių. Savanoriai padeda slaugytojoms, slaugytojų padėjėjoms“, – pasakojo jis.
A.Pilvelio teigimu, šiuo metu ligoninėje veikia vienas savanorių postas, didžiąja dalimi verčiamasi su įstaigos darbuotojais.
„Jau nuo gruodžio mėnesio bendradarbiaujame su Šaulių sąjunga ir, iškilus bet kokiam poreikiui, iškart gauname reikiamą pagalbą“, – pažymėjo įstaigos gydytojas.
Savanoriai – paspirtis pavargusiems medikams
Santaros klinikos labai laukia savanorių.
Santaros klinikoms savanorių reikėjo, reikia ir dar tikrai reikės.
„Santaros klinikoms savanorių reikėjo, reikia ir dar tikrai reikės. Tai – neįsivaizduojamai svarbi pagalba mūsų medikams ir pacientams“, – 15min komentavo įstaigos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė.
Pacientai, anot jos, labai džiaugiasi kasdiene savanorių pagalba.
„O tuo tarpu medikai gali dirbti medicininius darbus, kai savanoriai atlieka tokį vadybinį, net psichologinį darbą“, – pridūrė specialistė.
Savanorių klausimu Santaros klinikos, anot jos, bendradarbiauja su Šaulių sąjunga ir Raudonuoju Kryžiumi.
„Bendradarbiavimas yra tęstinis. Šiek tiek [savanorių] atoslūgio buvo prieš Velykas, o po to, kai prasidėjo pliūpsnis, skaičių didėjimas, savanorių poreikis vėl atsirado“, – tikino G.Letukienė.
„Mūsų medikai yra išsekę, pavargę nuo COVID-19, tai savanoriai yra gaivios pagalbos pliūpsnis“, – pridūrė ji.
Dabar labiau padeda vakcinacijos centruose
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė nurodė, kad didžioji dalis prie šios organizacijos telkiamų savanorių šiuo metu dirba vakcinacijos centruose bei poliklinikose, kur nuo COVID-19 skiepijami šalies gyventojai.
„Visoje Lietuvoje šiuo metu vakcinacijoje dirba beveik 500 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių“, – 15min teigė ji.
Šiuo metu vakcinacijoje dirba beveik 500 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių.
Tačiau savanoriai esą gali dirbti ir šalies ligoninėse, o jų skaičių, pasak K.Meidės, ketinama didinti Santaros klinikose.
„Nuo dabar ten dirbančių 50 savanorių iki 70-ies“, – pažymėjo ji.
„Vėl kviečiame pilietiškus žmones prie to prisidėti, kadangi negalime atitraukti nuo darbų ir tų savanorių, kurie jau dirba vakcinacijos centruose – ten jų pagalbos rankų taip pat labai reikia“, – atsiliepti gyventojus ragino K.Meidė.
Neatmeta galimybės, kad savanorių poreikis augs
Ji neatmetė galimybės, kad didesnis savanorių poreikis atsiras ir kitose ligoninėse, nes sergamumas COVID-19 pastaruoju metu auga.
Savanorystei įvairiuose šalies miestuose tiek ligoninėse, tiek vakcinacijos centruose galima registruotis čia.
„Visi – tiek dirbantys ligoninėse, tiek vakcinacijos vietose – prisideda prie pandeminės situacijos valdymo, aukoja savo laiką prasmingiems tikslams, ir mes esame jiems be galo dėkingi.
Dėkingi jiems ir medikai bei žmonės, ateinantys į vakcinacijos centrus, nes jie tikrai mato, kiek pagalbos gali suteikti savanorių rankos ir nuoširdus rūpestis“, – teigė K.Meidė.
Ypač didelis savanorių poreikis šalies ligoninėse ir globos įstaigose buvo gruodžio–sausio mėnesiais. Tuo metu jose dirbo daugiau nei 550 Raudonojo Kryžiaus savanorių.
