Vyriausybės ir jos vadovo Sauliaus Skvernelio veiksmai ir žodžiai kelia vis daugiau nepasitenkinimo ir neatsakytų klausimų, o naujausi apklausų duomenys valdantiesiems „valstiečiams“, tikėtina, nieko gero nežada. Ar valdančioji dauguma nevirs mažuma ir ar neprireiks pirmalaikių Seimo rinkimų? Apie tai LRT žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininku Virginijumi Sinkevičiumi ir Liberalų sąjūdžio pirmininku Eugenijumi Gentvilu.
– Pone E.Gentvilai, ar Seime valdančiųjų pralaimėti svarbūs balsavimai, nesutarimai „valstiečių“ frakcijoje, kai kurios nesuprastos premjero idėjos leidžia pagrįstai kalbėti apie valdančiosios daugumos krizę ir galbūt gresiančią mažumos Vyriausybę?
E.Gentvilas: Na, daug klausimų arba daug požymių, o tie požymiai rodo, kad atsitinka problemų. Ir, beje, ne opozicija čia sustiprėjo ar pradėjo vieningiau veikti. Anksčiau buvo daug vieningo veikimo atvejų, tačiau valdančiųjų viduje atsirado braškesių. Aš traktuoju, kad R.Karbauskis, kuris mėgsta sakyti, kokią demokratiją jis įgyvendina frakcijoje, šiandien ponia A.Širinskienė tą patį kartoja, aš jį vis dėlto laikau tokiu totalitariniu vadovu. Totalitarinis lyderis reikšmingas ir vertinamas tol, kol laimi kiekvieną mūšį. Taip iš esmės būdavo. O dabar atsitinka vienas po kito keletas dalykų. Pirmiausia taip ir neištesėtas pažadas partneriams – Socialdemokratų darbo partijai – dėl biudžetinio finansavimo užtikrinimo, pralaimėti balsavimai dėl veto, ir atsiranda tam tikrų kibirkščių viduje.
Sakyčiau, vienu iš reikšmingų tokių kibirkščių arba trumpojo jungimo momentų reikėtų pavadinti kivirčą tarp V.Bako ir A.Širinskienės, tai yra tarp dviejų komitetų vadovų. Kai V.Bakas atsisako pateikti A.Širinskienei, Specialiajai tyrimų komisijai, kurios narys aš širdyje esu, informaciją. Tai akivaizdus stambaus kalibro konfliktas. Žinant, kad už V. Bako vis tiktai stovi S.Skvernelis, tai atrodo, kad įtampa gali paaugti, ir dar įvertinkime, kad „valstiečių“ frakciją anksčiau palikę žmonės: B.Matelis, D.Šakalienė, J.Džiugelis, tas pats P.Urbšys, dėl įvairių priežasčių jie nebuvo tokie konsolidacijos branduoliai, kurie galėtų sutelkti aplink save daugiau nuolat nepatenkintų.
– Kurie balsuojant balsuoja kitaip nei frakcija...
E.Gentvilas: Taip, V.Bakas yra tas, kuris jau potencialiai galėtų sutelkti didesnę šalininkų, nepatenkintų R.Karbauskio totalitariniu valdymu, grupę.
– Kodėl kai kurie jūsų frakcijos Seime nariai balsuodami palaiko „valstiečius“? Ar Jūs turite bendrų idėjų, ar galite būti bendražygiais?
E.Gentvilas: Mes tikrai neturime bendrų idėjų – aš kalbu apie liberalus. Rytoj skelbiame Liberalų manifestą M.Mažvydo bibliotekoje 18 valandą, vertindami, kaip žiūrime į valdančiąją daugumą šiuo metu. Pavieniai balsavimai pavienių žmonių tikrai neatspindi Liberalų sąjūdžio arba ir mūsų frakcijos. Tai galbūt atrodo juokinga. Šiandien šnekame apie valdančiųjų problemas, manau, lemiamais momentais „valstiečiai“ mūsų balsų negali tikėtis.
– Pone V.Sinkevičiau...
V.Sinkevičius: Prisijungsiu, nes viską nupiešė tokiomis niūriomis spalvomis, bet pasižiūrėkime. Pasakysiu, kaip yra iš tiesų. Apie liberalus ar apie kitas frakcijas mes negalime spręsti iš pavienių balsavimų, bet apie valdančiuosius galime. Manau, tos spekuliacijos apie pirmalaikius rinkimus jau girdimos 2 metus. Nespėjus uždėti rankos ant Konstitucijos, apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir apie jos daugumą nuolat buvo kalbama, kad, na, net bulvių žydėjimo nesulauks ir skils, nes labai daug skirtingų žmonių nepartinių pateko į Seimą. Na, dvejus metus mes matome, kad labai sėkmingai darbuojasi Seime, ir lygiai taip pat Vyriausybė sprendimus priima. Dabar kalbėti apie pavienį balsavimą, ypač dėl skyrimo ar neskyrimo dotacijos koalicijos partneriams, tai absoliučiai negali atspindėti jokių nuotaikų frakcijos viduje. Manau, galima būtų daryti išvadas po biudžeto balsavimo. Ar pakaks balsų, nes tai yra svarbiausias turbūt balsavimas. Nepamirškime, kad visai neseniai Vyriausybė priėmė 6 reformas. Taip, vieną Prezidentė vetavo – Sveikatos apsaugos reformą, kuri ne mažiau svarbi ir reikalinga Lietuvai. Tačiau mes turime labai ryžtinga premjerą, labai ryžtingą Vyriausybę, kuri priiminėja sprendimus, apie kuriuos visi kalbėjome iki rinkimų, kad valstybei reikia reformų: reikalinga reforma švietimo sistemoje, reikalinga reforma inovacijų, mokestinė, socialinės apsaugos. Tuos sprendimus vyriausybė priėmė pati.
– Bet pone V.Sinkevičiau, pripažinkite, pats matote, kad labai svarbūs balsavimai „valstiečių“ ne taip seniai buvo pralaimėti vienas po kito. Tai buvo balsavimai dėl LRT, dėl Socialdemokratų darbo partijos, turbūt buvo svarbūs, ypač kalbant apie daugumą, ir jie buvo pralaimėti. Galbūt „socialdarbiečiai“ mėgins keršyti, gal ne, bet, žiūrėkite, jūs turite sąjungininkus – „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, užtenka vienam šios frakcijos nariui pasitraukti, frakcijos neliks. Tai realiai tam, kad būtų pirmalaikiai rinkimai. Juk nebūtina, kad būtų 3/5 Seimo, užtektų 71 Seimo nario, nepasitikėjimo Vyriausybe ir Prezidento – ši prezidentė jau negali, nes turi būti daugiau nei pusę metų iki kadencijos pabaigos, bet kitas prezidentas gali, Vyriausybei kreipusis, šaukti pirmalaikius rinkimus. Tai gali būti teoriškai.
V.Sinkevičius: Teoriškai gali būti labai daug scenarijų. Kaip ir sakiau, dvejus metus spekuliuojama apie pirmalaikius rinkimus. Manau, mes turime pasižiūrėti į realius darbus, kuriuos ši Vyriausybė įgyvendino ir įgyvendino palaikoma daugumos Seime.
E.Gentvilas: Nenorėčiau kalbėti apie pirmalaikius rinkimus ir neplanavau apie tai kalbėti. Mes kalbame apie tai, kad vyksta tam tikri pokyčiai valdančiojoje daugumoje. Jeigu nebūtų pavykę pasitelkti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, kuri pati braška, tai šiandien realiai konstatuotume, kad jau nebėra tos valdančiosios daugumos, kuri turi pakankamą balsų skaičių. Kol kas stabilizuoja „Tvarka ir teisingumas“. Kur link tai veda. Pirmalaikiai rinkimai, bala nematė.
– Pripažinkite, kad „Tvarka ir teisingumas“ gali byrėti kaip frakcija.
E.Gentvilas: Čia jau Jūs teisingai konstatavote, tačiau kalbėkime apie tai, kad vis dažniau nuo birželio pabaigos yra pralaimimi balsavimai. Kad pralaimimi, sakysime, galiu džiaugtis, bet net tada, kai laimima, juk laimima žinant, kad galimai neteisėtai pažeidžiant procedūrą, pažeidžiant, prieštaraujant Konstitucijai, žinant, kad Prezidentė vetuos. Ir dažnai netgi yra sakoma: „Balsuokime, priimkime, paskui kreipsimės į Konstitucinį Teismą, paskui taisysime.“ Sveikatos priežiūros įstaigų projektas – būtent taip buvo sakoma: „Priimkime, o paskui taisysime.“
– Dabar svarbiausias dalykas, kuris svarstomas Seime, yra biudžetas. Pone V.Sinkevičiau, Jums, kaip ministrui, turėtų būti ypač svarbu, kad biudžetas būtų patvirtintas.
V.Sinkevičius: Kiekvienam šalies gyventojui tai svarbu. Kiekvienam, ne tik ministrui. Kiekvienam šalies gyventojui svarbu, kad šalyje būtų veikianti Vyriausybė, priiminėjanti sprendimus ir vedanti šalį į priekį.
– Yra žmonių, kurie mano, kad ji blogai veikia, ir apklausos tai rodo, ir Seime yra taip manančių. Kalbėkime apie skaičius. Problema, kad Jums nepavyko susitarti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tik kad su ja buvo deramasi. Matyt, tai reiškia, kad reikėjo tų papildomų balsų. Ir dabar, kad užtikrintumėte daugumos stabilumą, Vyriausybės stabilumą, Jūs pasirengę kviesti bendradarbiauti Liberalų sąjūdį?
V.Sinkevičius: Aš visada puikiai bendradarbiauju su Liberalų sąjūdžiu, ir jeigu turiu projektų, kuriems galbūt reikia papildomų balsų, visuomet nueinu į frakciją, pasiskambinu frakcijos seniūnui.
E.Gentvilas: Asmeniškai tai galiu patvirtinti.
V.Sinkevičius: Ir pristatau projektą. Jeigu yra palaikymas, jis yra. Opozicijos darbas, be jokios abejonės, tuos projektus kritikuoti, rasti prie ko prisikabinti, bet mes turime judėti į priekį. Be jokios abejonės, kartais į kritiką galima atsižvelgti, bet dėl to paties biudžeto – mes dabar girdime labai daug opozicijos pasvarstymų, kad štai galbūt ši biudžeto dalis yra bloga, galbūt kita, galima būtų buvę padaryti geriau. Bet jeigu opozicija yra tokia vieninga, ji galėtų pateikti alternatyvų biudžeto projektą.
– Dabar kalbėkime apie poziciją. Norėčiau paklausti pono E.Gentvilo: jeigu „valstiečiai“ pasiūlytų, ar jūsų frakcija svarstytų galimybę dėl frakcijų susitarimo su valdančiaisiais „valstiečiais“ arba galbūt net dėl partijų koalicijos?
E.Gentvilas: Manau, ne. Asmeninę nuomonę sakau, su frakcija natūralu, kad dar nesvarstėme. Tai, kaip mes vertiname R.Karbauskio vadovavimą, o jis vadovauja – gaila ne Virginijus Sinkevičius, gaila ne S.Skvernelis vadovauja. Jie išėjo į vyriausybę, ten atskirai galime kalbėti, kaip sekasi Vyriausybei. Aš nematau galimybės susitarti su šitais valdančiųjų vadovais, nes asmens teisė, žmogaus teisės perėjimas link institucijų kontrolės, LRT pavyzdys... Ponui kolegai gal nesvarbus tas balsavimas, A.Širinskienei ir R.Karbauskiui tai buvo labai svarbus, bet pralaimėtas balsavimas. Požiūris į Konstituciją. Jūs juk žinote, kad poryt Seime teikiama Konstitucijos pataisa, kaip depolitizuoti LRT tarybą. Yra vienas politinei partijai priklausantis LRT tarybos narys, atrodo, jį lengviau pakeisti, bet ne, keičiama Konstitucija. Mano manymu, čia yra požiūris į Konstituciją.
– Supratau Jūsų vertybes. Bet Jūs jau turite Seimo vicepirmininką poną J.Liesį, tai kažką reiškia, matyt, yra kažkoks susitarimas, kad Jūs vis palaikysite balsuodami.
E.Gentvilas: Mes tikrai nesusitarėme, ir Jūs žinote, kad to nebuvo. Tai buvo primestas sprendimas, kaip ir praėjusioje kadencijoje, siūlė mūsų frakcija R.Šimašių. Seimo pirmininkas tuometis V.Gedvilas pasirinko P.Auštrevičių, ir tai yra tradicinė praktika.
– Gerai, kas bus, jei vis dėlto nepavyktų patvirtinti biudžeto? Pone E.Gentvilai, kaip jūs įsivaizduojate?
E.Gentvilas: Įsivaizduoju, kad tikrai turėtų būti plataus masto derybos, tikrai nereikia rėkti iš karto apie pirmalaikius Seimo rinkimus, o kalbėti, ką mes galime susitarti ir ką galime padaryti. Nemanau, kad turėtų būti tariamasi su dar viena frakcija, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio frakcija arba Lenkų frakcija. Bent trumpam užsitikrinkime daugumą, tarkimės visas Seimas, ką mes galime bendrai sutarti. Tokio tarimosi iki šiol nebuvo – būdavo mėgaujamasi vieno ar penkių balsų persvara.
– Pone V.Sinkevičiau, įsivaizduojate, kad galimas toks susitarimas ne su Liberalų sąjūdžiu, ne su lenkais, o nežinau su kuo?
V.Sinkevičius: Manau, kad visuomet galime tartis dėl konkrečių darbų, ir aš norėčiau, kad būtų atmetamos asmenybės kai kuriuose sprendimuose, o žiūrima į konkrečius darbus. Nes darbai reikalingi valstybei, ir vyriausybės sprendimai priimami būtent valstybei. Manau, reikėtų vertinti ne asmeniškumus, o būtent tuos darbus. Manau, kad dėl konkrečių darbų mes visuomet galime susitarti. Be jokios abejonės, egzistuoja ir ideologiniai skirtumai – tai yra absoliučiai normalu. Mes atstovaujame skirtingam elektoratui. Bet dėl konkrečių darbų, dėl valstybės biudžeto, kuris padidina kiekvieno šalies gyventojo pajamas, manau, mes galime susitarti.
