Skaidrumo ir nešališkumo principus deklaruojantys Lietuvos teismų atstovai Neringos Venckienės atveju kol kas nesugalvojo nieko geriau, nei persiųsti garsiosios bėglės ir jos advokatės skundą dėl suėmimo į buvusią eksteisėjos darbovietę. Ar Kauno apygardos teisme galima tikėtis nešališko sprendimo dėl N.Venckienei paskirtos kardomosios priemonės?
Bemaž 35 metų advokato darbo stažą turintis A.Liutvinskas teigė, kad automatinio mechanizmo, kaip toks skundas neturėtų patekti ant buvusių N.Venckienės bendradarbių stalo, nėra. O įprasta tvarka yra paprasta: kai pradinis svarstymas dėl kardomosios priemonės tam tikram asmeniui skyrimo svarstomas Apylinkės teisme (aptariamu atveju – Kauno miesto), skundus dėl pirminio verdikto yra pasirengęs priimti to paties regiono Apygardos teismas. Šiuo atveju ši aukštesnės (apeliacinės) instancijos institucija yra Kauno apygardos teismas.
Suprasti akimirksniu
- 48 metų Neringa Venckienė, gyvenusi Kauno rajone, 1999–2007 m. yra dirbusi Kauno rajono apylinkės teismo teisėja, o 2007–2012 m. ji buvo būtent Kauno apygardos teismo teisėja.
Advokatas A.Liutvinskas svarstė, kad, teoriškai, Kauno apygardos teismo personalas gali neįžvelgti nieko bloga, kad prieš 7 metus N.Venckienė ten dirbo.
„Be to, ji buvo Civilinių bylų skyriaus teisėja, o kardomosios priemonės reikalai susiję su baudžiamuoju procesu“, – pažymėjo 15min konsultavęs teisininkas.
Gali kreiptis ir bylos šalys, ir patys teisėjai
Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Vilma Budėnienė atkreipė dėmesį, kad kilus abejonėms dėl šališkumo, klausimą dėl skundo perdavimo į kitą teismą gali kelti ne tik patys teisėjai. „Tiek pats asmuo, tiek jo gynėjas gali kreiptis į teismą dėl nušalinimo. Taip ir prokuratūra gali kreiptis į teismą, jei kyla abejonių dėl nešališkumo“, – pabrėžė V.Budėnienė.
Pašnekovė tvirtino, kad Lietuvos teismų praktikoje esama ir pavyzdžių, kuomet teismas sprendė klausimus dėl asmenų, turinčių tam tikrų sąsajų su būtent tuo teismu. „Kiekvieną kartą žiūrima, kokia yra ta konkreti situacija. Viską lemia labai daug dalykų, todėl kaskart reikia žiūrėti labai konkrečiai. Galbūt yra praėję labai daug metų, galbūt yra pasikeitę teisėjai, su kuriais tas asmuo yra dirbęs“, – teoriniais pamąstymais dalijosi V.Budėnienė.
Kiekvieną kartą žiūrima, kokia konkreti situacija. Galbūt yra praėję labai daug metų, galbūt yra pasikeitę teisėjai.
Sostinėje esančio teismo atstovė teigė, kad jei vis dėlto Kauno apygardos teismas suabejotų savo galimybėmis objektyviai pasisakyti N.Venckienės laisvės (nelaisvės) klausimu, medžiaga būtų persiųsta būtent Lietuvos apeliaciniam teismui. Jame būtų sprendžiamas tik techninis, organizacinis aspektas – kurio regiono Apygardos lygmens teismas galėtų imtis skundo dėl N.Venckienės suėmimo?
„Antradienį viskas spręsis. Ir jei kils abejonių, jie kreipsis į mus. O jei abejonių nekils – apeliacine instancija lieka Kauno apygardos teismas“, – apibendrino Apeliacinio teismo atstovė.
Dėl sąžiningumo bylos stumdomos plačiai
15min primena, kad pagal panašų principą pedofilija kaltinto, bet galiausiai išteisinto Andriaus Ūso byla buvo išsiųsta į Panevėžį. Kitas pavyzdys – Garliavos Klonio gatvėje veikusių bendražygių nusikalstami reikalai buvo narpliojami Šiaulių teisme.
Apskritai, šalies teismų praktikoje apstu pavyzdžių, kuomet įvairūs klausimai sprendžiami kitų miestų teismuose, norint išvengti asmeninių ar profesinių sąsajų su asmeniu, kurio likimas sprendžiamas. Vienas pastarųjų atvejų – Kauno policijos pareigūno Donato Karaluko suėmimas buvo svarstomas Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose, išvengiant abejonių dėl galimų teisėsaugos „kaunietiškų“ ryšių.
Didžiojo teisėjų korupcijos skandalo įkarštyje klausimas dėl Kauno teisėjo Gintaro Čekanausko buvo sprendžiamas ne tame mieste, o sostinėje. Sostinės teisėjų suėmimo klausimas spręstas Vilniaus apylinkėje, tačiau apeliacijų Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo – skundai buvo persiųsti kolegoms į Kauną.