Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 07 28

Ar delno dydžio kruša vidurvasarį tikrai reiškia, kad klimatas nesikeičia?

Orų anomalijos – šalčio žemumos ar delno dydžio kruša Italijos šiaurėje, kai pietuose ir kitose šalyse siaučia neregėti gaisrai, o pasaulyje registruojami vis nauji karščio rekordai, – kursto abejones dėl klimato kaitos. Skeptikai piktinasi rekomendacijomis, kaip reikėtų ją stabdyti, ir baksnoja į pranešimus, kad vidurvasarį termometrai rodė žiemai tinkamesnius skaičius. Jie nėra teisūs – tai nepaneigia fakto, kad vidutinė temperatūra kyla, o tokie nukrypimai yra nulemti šio proceso.
Liepos vidury italai turėjo valyti sniegą nuo šaligatvių, užuot mėgavęsi vasariška šiluma
Liepos vidury italai turėjo valyti sniegą nuo šaligatvių, užuot mėgavęsi vasariška šiluma / Ekrano nuotr. iš „YouTube“ kanalo „Evolution Crisis“

Iškrito kruša – klimatas nešyla?

Prieš kelias dienas viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti purvino vandens srovė, tarp namų nešanti didžiulius ledo gabalus lyg per pavasario polaidį.

„Klimatas kaista, – beveik prie minutės trukmės įrašo pakomentavo ji. – Italijoje, Milano regione, iškrito kruša ir dėl gausaus lietaus susiformavo ledo lytys.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Italijoje po karščių iškritusi kruša pateikiama kaip įrodymas
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Italijoje po karščių iškritusi kruša pateikiama kaip įrodymas

Beje, kitą savaitę Prancūzijoje bus +22 laipsniai ir lietus, tipinė lietuviška vasara (šią savaitę, Paryžiuje panaši temperatūra šiomis dienomis ir yra – red. past.). Bet FR TV kasdien verkia, kaip karšta… Las Vegase…“

Kiek anksčiau kitas „Facebook“ vartotojas atkreipė dėmesį į Lietuvoje užfiksuotą minimalios temperatūros liepos vidury rekordą. Jis pasidalijo citata iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) pranešimo apie tai: „Jau vidurvasaris, bet vėsi oro masė, plūstanti iš šiaurės rytų, sudarė sąlygas rekordui.

Remiantis preliminariais duomenimis, anksti ryte buvo užfiksuotas naujas liepos 11-osios minimalios oro temperatūros rekordas – Molėtų automatinėje meteorologijos stotyje oras (1,5 m aukštyje) atšalo net iki +3,8 laipsnio (o Utenoje iki +4,8 laipsnio).

Daugiau nei laipsniu buvo pagerintas net 55 metus išsilaikęs rekordas: 1968-07-11 Laukuvoje oras buvo atšalęs iki +4,9 laipsnio.“

Virš šios informacijos pridėtas ironiškas komentaras: „Vyksta toks klimato atšilimas, kad sumuštas 55 metų šalčio rekordas…“

Internautas dar pasipiktino, turėdamas omenyje įvairius patarimus, kaip kovoti su klimato kaita: „Viso pasaulio runkeliai – nevažinėkit dyzeliais; neauginkit karvių; neturėkit vaikų.

Saugokite klimatą nuo baisaus atšilimo. Nuo baisaus perkaitimo. O tuo tarpu realybė tokia, kad šią liepą sumuštas daugiau nei 50 metų išsilaikęs šalčio rekordas.“

Taip pat skaitykite: Galvijai ir klimato kaita: ar karvės tikrai neprisideda prie šios problemos?

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Šalčio rekordas pateikiamas kaip įrodymas, kad klimato kaita nevyksta, o priemonės jai stabdyti yra beprasmės
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Šalčio rekordas pateikiamas kaip įrodymas, kad klimato kaita nevyksta, o priemonės jai stabdyti yra beprasmės

Ledai – po rekordinių karščių

Ir vieno, ir kito „Facebook“ vartotojo paskelbta informacija apie gamtos išdaigas tikra. Bet išvedžiojimai, kad tai paneigia klimato kaitą, yra klaidingi.

Taip pat skaitykite: Ar speiguotos žiemos išliks tik prisiminimuose?

Moters publikuotame vaizdo įraše matyti kai kurias Šiaurės Italijos vietoves praėjusią savaitę užklupusios krušos padariniai. Iš dangaus krito už teniso kamuoliuką didesni ledo gabalai, greta Milano esančio Serenjo miesto gatvės virto ledo upėmis, o pačiame Milane net buvo pastebėtas nedidelis viesulas.

Bet šis ankstyvą pavasarį primenantis vaizdas liepos vidury nereiškia, kad klimatas nešyla. Priešingai – tai tik patvirtina, nes kruša regioną užklupo po rekordinių karščių. Vos keliomis dienomis anksčiau Milano apylinkėse temperatūra pavėsyje siekė daugiau nei 35 laipsnius.

Nors gali atrodyti priešingai, kruša iš esmės – vasaros reiškinys. Kruša yra „kieti krituliai kamuoliukų arba ledo gabalėlių pavidalu“, susidarantys aukštai perkūnijos debesyse, kur temperatūra visada yra neigiama, kai vandens lašai nuolat juda per debesį aukštyn ir žemyn.

Ledo gabalai tam tikrą laiką didėja, iki debesys nebegali jų išlaikyti, ir nukrenta į Žemę. Krisdami jie gali aptirpti, bet paprastai išlieka rutuliukų formos, bet gerokai mažesni, nei pastarosiomis dienomis talžė Italiją.

Italijoje tokios orų permainos galėjo pasirodyti netikėtos, bet Lietuvoje minėtas minimalios temperatūros rekordas buvo jau ne pirmas šiais metais – vienas buvo užfiksuotas ir gegužės 6-ąją. Skuode tąryt buvo išmatuotas net -6 laipsnių šaltis. Jį, anot meteorologų, nulėmė iš Arkties regiono plūstantis labai šaltas oras.

Be to, pernykštis rugsėjis Lietuvoje buvo šalčiausias nuo 2000-ųjų.

LHMT kartu su panašiais pranešimais užbėgo už akių klimato kaitos neigėjams.

„Klimato kaita niekur nedingo, – tikino specialistai. – Klimatas Lietuvoje toliau šyla. Šiltėjimą neblogai parodo užfiksuojamų šalčio ir šilumos rekordų santykis: pvz., 2021 m. fiksavome 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo. 2022 m. būta net 13 šilumos (karščio) rekordų ir tik 1 šalčio. Šiemet kol kas turime 5 šilumos rekordus ir 1 (gegužės 6-osios – red. past.) šalčio rekordą.“

Panašūs ir JAV Aplinkos apsaugos agentūros komentarai: „Jei klimatas būtų visiškai stabilus, būtų galima tikėtis, kad „aukštumų“ ir „žemumų“ skaičius sudarys maždaug po 50 proc. rekordų.

Tačiau nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio Jungtinėse Valstijose rekordiškai aukšta dienos temperatūra tapo dažnesnė nei rekordiškai žema. Per 2000–2009 m. buvo užfiksuota dvigubai daugiau rekordinių aukštumų nei rekordinių žemumų.“

Taip pat skaitykite: Planeta kaista: kaip aukštos temperatūros ir karščio bangos pakeis mūsų darbą?

XX a. esą buvo daug žiemų, kai vyravo neįprastai žema temperatūra, įskaitant ypač didelį šuolį 8-ojo deš. pabaigoje. O nuo 1980-ųjų neįprastai žema žiemos temperatūra tapo mažiau įprasta, ypač labai šaltos naktys.

Bet štai praėjusi žiema Azijoje kaip tik buvo neįprastai šalta – daugelyje vietų buvo užregistruoti žemiausios temperatūros rekordai.

Infographic: Cold Snap Grips Asia | Statista You will find more infographics at Statista

Stichijos – dažniau ir intensyviau

Pranešimai apie tai, kad Žemėje darosi vis šilčiau ir karščių sukeltas stichijas bei nelaimes, išties nustelbia žinias apie šalčio rekordus. Pastarosiomis savaitėmis jų – ypač daug.

Romoje buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra nuo matavimų pradžios, o Sicilijoje kone pasiektas Europos rekordas ir dėl miškų gaisrų teko uždaryti Palermo oro uostą. O tuo metu šalies šiaurėje per audras žuvo du žmonės.

Liepsnos apėmė ir kitų šalių miškus. Graikijos Rodo saloje įsisiautėjusią ugnį pajuto ir ten atostogų nuvykę lietuviai. Šioje ir Korfu salose buvo evakuota tūkstančiai žmonių.

Karščio bangos Graikijoje nėra naujas reiškinys, bet šiuo metu šalis išgyvena vieną ilgiausių karščio bangų per pastaruosius metus. Gaisrai įsiplieskė ir Kroatijoje, o anksčiau šią savaitę pražudė mažiausiai 34 žmones Alžyre.

Naujoje ataskaitoje mokslininkai iš „World Weather Attribution“ (WWA) skelbia, jog tokios karščio bangos kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse būtų buvusios beveik neįmanomos, jei ne klimato kaita.

Šio instituto specialistai apskaičiavo, kad dėl didėjančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos ir sudėties karščio banga Europoje tapo karštesnė 2,5 laipsnio, nei galėtų būti. Karštį Šiaurės Amerikoje tai sustiprino 2 laipsniais, o Kinijoje – 1 laipsniu.

Vieno iš studijos autorių, Nyderlandų karališkojo meteorologijos instituto mokslininko Izidine’o Pinto teigimu, dėl klimato kaitos panašūs reiškiniai bus intensyvesni ir kartosis dažniau – kas 2–5, o ne kas 50–100 metų.

Be to, kad stichijos nusineša žmonių gyvybių ir padaro įvairios žalos gamtai, statiniams bei turtui, karščio bangos turi neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo net dėl rekordinės dengės karštinės grėsmės.

Manoma, kad dėl besivystančio El Ninjo – natūraliai Ramiojo vandenyno regione vykstančio meteorologinio reiškinio – ši žmogaus sukelta atšilimo tendencija dar labiau sustiprės. Pasaulio meteorologijos organizacija įspėjo, kad jis, atsiradęs po trejus metus planetą veikusios La Ninjos – Ramiojo vandenyno ciklo vėsimo fazės – gali „pastūmėti pasaulinę temperatūrą į nežinomą teritoriją“.

Tačiau žmonės, priešpriešindami šaltesnius laikotarpius ir temperatūros žemumos rekordus su vadinamąja klimato krize, daro klaidą – painioja klimato šiltėjimą ir kaitą. Tai yra skirtingi reiškiniai.

Pasaulinis atšilimas yra ilgalaikis Žemės paviršiaus šilimas, stebimas nuo ikiindustrinio laikotarpio (1850–1900 m.) dėl žmogaus veiklos, daugiausia iškastinio kuro deginimo, dėl kurio Žemės atmosferoje didėja šilumą sulaikančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato

Klimato kaita yra ilgalaikis vidutinių oro sąlygų, kurios lemia vietinį, regioninį ir pasaulinį Žemės klimatą, pokytis. Tai gali būti ir žiemai būdingi reiškiniai vidurvasarį, kurie nepaneigia vidutinio temperatūros kilimo.

Karščio rekordų sezonas

Metų pradžioje Jungtinės Tautos paskelbė, kad pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausi nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys.

„Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra šiuo metu yra maždaug 1,1 laipsnio aukštesnė nei XIX a. pab. (prieš pramonės revoliuciją) ir aukštesnė nei bet kada per pastaruosius 100 tūkst. metų, – rašoma JT tinklalapyje. – Pastarasis dešimtmetis (2011–2020 m.) buvo šilčiausias per visą istoriją, o kiekvienas iš pastarųjų keturių dešimtmečių buvo šiltesnis nei bet kuris ankstesnis dešimtmetis nuo 1850 m.“

Taip pat skaitykite: Naujas tyrimas: klimato krizė didina smurto namuose skaičius

Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba pranešė, kad šių metų birželis šalyje buvo karščiausias per stebėjimų istoriją.

„2023 m. birželio vidutinė temperatūra Jungtinėje Karalystėje – 15,8 laipsnio Celsijaus – yra aukščiausia nuo 1884 m.“, – teigiama tarnybos pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Turistai Mirties slėnyje darosi asmenukę prie rekodrinę temperatūrą rodančio termometro
AFP/„Scanpix“ nuotr./Turistai Mirties slėnyje darosi asmenukę prie rekodrinę temperatūrą rodančio termometro

Remiantis preliminariais duomenimis, birželį vidutinė temperatūra buvo 0,9 laipsnio aukštesnė už ankstesnį bendrą rekordą – 14,9 laipsnio Celsijaus, užfiksuotą 1940 m. ir 1976 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Daugiau apie klimato kaitą skaitykite čia

Panašiu metu viena po kitos sekė dvi naujienos apie karščiausias dienas istorijoje – liepos 3-iąją (vidutinė paros oro temperatūra buvo 17,01 laipsnio Celsijaus) ir liepos 4-ąją (jau 17,18 laipsnio Celsijaus, tokie buvo Meino universiteto klimato analizatoriaus – įprasto įrankio, pagrįsto palydovų duomenimis ir kompiuteriniu modeliavimu, – duomenys).

Ši temperatūra nereiškia net rimtesnės šilumos, bet ji yra beveik laipsniu aukštesnė už 1979–2000 m. vidurkį, kuris jau viršija XX a. ir XIX a. vidurkius.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viena karščiausių šios vasaros popiečių Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viena karščiausių šios vasaros popiečių Vilniuje

Vidutinė pasaulio oro temperatūra bet kurią metų dieną svyruoja maždaug nuo 12 iki šiek tiek mažiau nei 17 laipsnių.

Naujausi duomenys rodo, kad liepos pradžia buvo ir karščiausia savaitė istorijoje.

Paryžiaus susitarime, kuriam 2015 m. pritarė beveik visos pasaulio valstybės, raginama sumažinti pasaulinį atšilimą 1,5 laipsnio Celsijaus, kuris, pasak mokslininkų, leistų riboti poveikį klimatui iki kontroliuojamo lygio.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Tvirtinti, kad šaltajam sezonui būdinga temperatūra ir miesto gatve plaukiantys ledo gabalai vidury vasaros paneigia klimato kaitą, klaidinga. Mokslininkai skelbia, kad tokias anomalijas sukelia kaip tik žmogaus paskatinta klimato kaita – ilgalaikis vidutinių oro sąlygų, kurios lemia vietinį, regioninį ir pasaulinį Žemės klimatą, pokytis. Tai gali būti ir sezonui nebūdingi gamtos reiškiniai, kurie nepaneigia vidutinio temperatūros kilimo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs