15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
2022 08 18

Ar derėtų užverti rusams kelią į Europą? Siekiant Kremliaus pralaimėjimo nereikėtų pamiršti ir kitko

Europos Sąjungoje garsėja siūlymai uždrausti Rusijos piliečiams turistauti Bendrijos šalyse – esą jie irgi turi sumokėti už karą Ukrainoje. Parlamentarui Žygimantui Pavilioniui ir politologui Vyčiui Jurkoniui šis reikalas atrodo antraeilis, lyginant su klausimu dėl paramos Ukrainai. Be to, kaip pažymi ekspertas, sankcijomis toliau derėtų taikytis į tuos, dėl kurių Kremliui tikrai skaudėtų: oligarchus, aukščiausio rango Rusijos politikų šeimų narius, turinčius „leidimus“ į Europą.

Siūlymą nebeįsileisti turistų iš Rusijos dėl šios šalies Ukrainoje pradėto karo Europos Sąjungos šalių ministrams ketina pateikti ir Bendrijos Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Čekija.

Tiesa, esama ir nemažai skepsio. Tarkime, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad tam pritarti sunku, pažymėdamas, jog jau priimtos sankcijos Rusijos vadovams ir daug asmenų, kurie remia karą.

Netruko sureaguoti ir Rusija, kurios užsienio reikalų ministerijos atstovas tai pavadino šovinizmo apraiška, noru panaikinti visa, kas rusiška.

Lietuva ir kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybės vos prasidėjus karui smarkiai apribojo vizų išdavimą Rusijos piliečiams – vizos išuodamos tik humanitariniais pagrindais.

Apie tai – pokalbis laidoje „15/15“ su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariu Žygimantu Pavilioniu ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Vyčiu Jurkoniu.

Nieko nedarymas atveria kelią blogiui

– Kokia jūsų nuomonė, kiek pati Rusijos visuomenė yra atsakinga už tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje? Juk sprendimą pradėti karą priėmė Rusijos vadovybė. Vis dėlto matome, kad Rusijoje palaikymas agresijos prieš Ukrainą yra didžiulis.

Ar galima daryti skirtį tarp Kremliaus ir Rusijos visuomenės šiuo konkrečiu atveju?

Ž.Pavilionis: Aš daryčiau skirtį galbūt tarp tų žmonių, kurie kovoja su režimu – jų yra mažai, jų yra per mažai, ir tų žmonių, kurie tiesiog nedaro nieko.

O tas nedarymas nieko, aišku, kad atveria blogiui kelią.

Tie sprendimai, kuriuos Baltijos šalys priėmė iš karto – mes, atrodo, kovo 11-ąją, kai nepaprastąją padėtį įvedėme, aiškiai parodėme, kad vykimas į Lietuvą, viza – tai yra ne teisė, o privilegija.

Mes suteikėme tas privilegijas kovotojams už laisvę, prieš režimą tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žygimantas Pavilionis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žygimantas Pavilionis

Bet tie žmonės, kurie tiesiog nori galbūt pasimėgauti Europos Sąjungos turtais ar prekėmis, atsižvelgiant į tai, kad ne tiek daug žmonių keliauja į Europos Sąjungą – yra vis tiek mažas procentas keliaujančių rusų, kurie yra galbūt pasiturintys, galbūt labiau prie valdžios, aš tai pritarčiau, kad toks sprendimas būtų padarytas.

Atitinkamai pritaikant tas priemones, kaip mes pritaikėme, atveriant humanitarinius koridorius. Taip aiškiai paskatinant iš esmės remti laisvę ir kovoti su režimu.

– O jūsų, pone Jurkoni, kokia nuomonė? Ar manytumėte, kad Europos Sąjungai reikia stabdyti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams?

V.Jurkonis: Aš manau, mažai kas ginčijasi dėl to, dėl turizmo srautų mažinimo ar turistinių vizų, vizų išdavimo turizmo pagrindais.

Man atrodo, to iš tikrųjų ir nelabai daug tėra. Dėl to, kad prieš tai buvo COVID-19 apribojimai, dabar dėl karo yra politinės valios išraiška, kad to turėtų būti mažiau. Tai jaučiama.

Aš nežinau, kas, kur, kaip atostogavo. Aš neseniai lankiausi Kroatijoje savaitę ir toks įspūdis, kad rusų ten gerokai mažiau negu ankstesniais metais.

Ukrainiečių, tiesa, labai daug ir tai yra suprantama.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytis Jurkonis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytis Jurkonis

Man atrodo, ginčo dėl turistinių vizų lyg ir nėra. Tada jau tik reikia gilintis, kokio tipo kitos vizos, kaip mes žiūrime į verslo atstovus, IT kompanijas, kaip mes žiūrime į žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomos žiniasklaidos atstovus.

Ir čia, man atrodo, kartais tokia dviveidiška politika tam tikrų valstybių, kaip Vokietijos ar Čekijos. Nes kuomet reikėjo padėti žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomos žiniasklaidos atstovams, jos nebuvo tos, kurios labai ryškiai pasisakydavo ar labai padėdavo Rusijos pilietinei visuomenei – tai, kuri kovojo su Kremliumi.

O dabar neva prisidengia, kad čia nenuskriauskime eilinių žmonių. Taip, man atrodo, esama mažų mažiausiai tam tikro nenuoseklumo.

Kitas dalykas, kurį reikia pabrėžti, kad tos valstybės, kur čia dabar daugiau taip panašėja į viešųjų ryšių akciją kalbant apie Estijos ar Suomijos poziciją, anksčiau tas vizas dalijo į kairę, į dešinę ir tikrai yra kur dar atlikti namų darbus. Anuliuojant leidimus gyventi Kremliaus tam tikriems oligarchams Suomijoje ar užšaldant nekilnojamąjį turtą Estijoje tam tikrų piliečių, kurie yra artimi Maskvos vadovybei.

Taip kad vizų klausimas tam tikra prasme dabar irgi mus truputį blaško.

Vietoj to, kad mes labai konkrečiai kalbėtume apie sankcijas konkretiems asmenims – tas sąrašas Kremliui artimų žmonių ir oligarchų tikrai nėra baigtas, daug laiko gaištame vizų, kurių ir taip nėra daug ir plius nėra daug tų Rusijos piliečių, kurie turi užsienio pasus, kurie turi galimybę keliauti į Europos Sąjungą, klausimui.

Bet kartu yra tikrai nemažai turtingų žmonių, kurie kartais dengia savo realią rusiškąją tapatybę su Izraelio, Bulgarijos, Kipro, Didžiosios Britanijos pasais.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Atostogauti atvykstantys rusų turistai 2015 metai
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Atostogauti atvykstantys rusų turistai 2015 metai

Taip kad, man atrodo, diskusija turėtų būti gerokai tikslesnė ir ne tiktai apie vizų klausimus.

– Bet ar ji gali būti gerokai tikslesnė? Žinome, kad ir Jungtinėje Karalystėje, kuri bando ar bandė atsikratyti Londongrado pavadinimo, statuso, įvedė visokius ribojimus, būta irgi įvairių svarstymų.

Ž.Pavilionis: Aš sutinku su Vyčiu, kad yra svarbesnių dalykų siekiant to tikslo, ko norime.

Pavyzdžiui, ginklų tiekimas Ukrainai. Jeigu jis sustos arba sumažės, arba nebus toliau didinamas, ypač tolimojo, tikslaus šaudymo, tai gali įvykti tokia drama, kuri kainuos mums tiek daug, kad net pagalvoti apie tai baisu.

Tai – ginklai, ginklai, ginklai.

Antras dalykas – ekonominiai mūsų sprendimai. Tai, ką padarė Lietuva gan seniai su energetine nepriklausomybe.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų