Sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) statistika iškalbinga: 2018-2019 metų gripo sezono bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 47,2 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o 2019-2020 metų jis sumažėjo iki 8,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
2020–2021 m. gripo sezonas buvo neįprastas ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje dėl neįprastai mažo užregistruoto susirgimų skaičiaus.
Lietuvoje gripo atvejų užregistruota net 53 kartus mažiau – 302 atvejai, lyginant su 2019–2020 m. gripo sezonu – 16 218 atvejų. ŪVKTI atvejų buvo užfiksuota 2 kartus mažiau.
Praėjusį sezoną dėl gripo nemirė nė vienas asmuo (2019–2020 m. sezonu – 11 mirties atvejų).
2019–2020 m. gripo sezoną dėl gripo ligoninėse gulėjo 1 188 asmenys, praėjusį – dėl gripo ligoninėse nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
Gali smogti smarkiau
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, pastaruoju metu stebimas sumažėjęs sergamumas ne tik gripu, bet ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, meningokokine infekcija.
Nepaisant to, pergalę skelbti dar anksti ir nereikėtų prarasti budrumo.
„Gripas, žinoma, niekur nedingo. Priešingai – kadangi gripo virusas gyvena įvairiuose šeimininkuose ir gyvūnuose, o paskui atkeliauja žmogui, tai tas virusas cirkuliavo gamtoje, tikėtina, kad per tuos du metus prisirinko įvairių mutacijų ir pakito, tai specialistai kalba apie tai, kad šiemet jis gali būti dar pavojingesnis.
Aišku, nebent vėl gyvensime šitaip saugodamiesi, bet kažin ar taip bus. Kaip tik specialistai perspėja apie šio viruso grėsmę“, – svarstė mokslininkė.
A.Žvirbienė įspėjo visus planuojančius pasirūpinti savo sveikata – tarp skiepų nuo koronaviruso ir gripo turėtų būti daroma mažiausiai dviejų savaičių pertrauka.
„Šiuo metu patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 neišbandytos dėl to, kaip jos veikia su kitomis vakcinomis. Kuriamos naujos vakcinos, pavyzdžiui, baltyminės, nuo COVID-19 jau yra išbandomos kaip jos veikia kartu su vakcinomis nuo gripo.
Jei tokia būtų patvirtinta, konkrečiai „Novovax“ kompanijos, ją būtų galima naudoti tą pačią dieną su vakcina nuo gripo“, – nurodė profesorė.
Mažiau COVID-19 komplikacijų
Medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame analizavo grupės mokslininkų tyrimą, kaip nuo gripo vakcinuoti asmenys persirgo koronavirusu.
Kaip rašo S.Čaplinskas, tyrėjai išanalizavo 2021 metų sausio 56 sveikatos priežiūros įstaigų, daugiausia JAV, 37 377 nuo gripo skiepytų ir 37 377 neskiepytų COCID-19 pacientų elektroninius medicininius įrašus.
„Pacientams, kurie nuo 6 mėnesių iki 2 savaičių prieš COVID-19 diagnozės nustatymą buvo pasiskiepiję nuo gripo, rečiau buvo diagnozuotas sepsis, insultas, giliųjų venų trombozė, jie rečiau buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių, teigiama „PLOS One“ paskelbtame tyrime“, – skelbiama S.Čaplinsko įraše.
Mokslininkų pateikiama analizė išties įspūdinga.
Praėjus 30, 60, 90 ir 120 dienų po to, kai buvo diagnozuotas COVID-19, gavusiems gripo vakciną rečiau pasireiškė sepsis, insultas, ir beveik visais laiko momentais jie rečiau buvo gydyti intensyvios terapijos skyriuose.
Nuo 60 iki 120 dienų skiepyti nuo gripo pacientai taip pat turėjo žymiai mažesnę giliųjų venų trombozės tikimybę, o nuo 90 iki 120 dienų – žymiai mažesnę skubios pagalbos poreikio tikimybę.
Gripas niekur nedingo
„Logiška, kad jeigu žmogų atakuoja ir vienas ir kitas virusas, o jei dar prisidėtų pneumokokinė infekcija, tai nereikia net medicinos būti baigus, kad suprastume, jog tai sveikatai pakenks gerokai labiau. Šis tyrimas parodė, kad tarp tų žmonių, kurie buvo paskiepyti, buvo mažiau sunkių komplikacijų“, – 15min aiškino profesorius.
„Tai dar vienas argumentų, kodėl labai svarbu saugoti sveikatą ir artėjant gripo sezonui pasiskiepyti ne tik nuo koronaviruso, kas to dar nepadarė, bet ir nuo gripo“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Virusologas akcentavo, kad pavojingai klysta manantys, jog ryškus gripo atvejų skaičiaus sumažėjimas reiškia, kad liga išnyko ir nuo jos skiepytis nebereikia.
„Jeigu mes nesirgome ir nesiskiepijome, tai reiškia, kad mes nesustiprinome savo imuniteto. Dėl to dabar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja gripo atvejų šuolį“, – įspėjo medikas.
Pirmoji siunta
Ketvirtadienį Valstybinė ligonių kasa (VLK) pranešė, kad Lietuvą jau pasiekė pirmoji būsimam gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių.
Šiemet gripo vakcinos į Lietuvą atgabentos rekordiškai anksti.
Jos jau pradėtos išvežioti gydymo įstaigoms.
VLK teigimu, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir pasaulyje išaugusį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir nuo gripo poreikį, taip pat ruošiantis būsimam peršalimo ligų sezonui, nupirkta 257 tūkst. keturvalentės vakcinos. dozių. Tai beveik 5 proc. daugiau nei pernai.
Už valstybės lėšas įsigyta vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais.
Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
