15min.lt jau rašė apie Rimantės Šalaševičiūtės ir Onos Valiukevičiūtės parengtas įstatymo pataisas.
Vaiko apsaugos įstatymo pagrindų pataisas Seimas svarstys gegužę. Tai – drauge ir Vaikų teisių konvencijos ratifikavimas Lietuvoje.
Vaikai skųs savo tėvus?
„Vaikas turės įskųsti tikrus, nuosavus tėvus! – baisisi Seimo narė Aurelija Stancikienė. – Jis tai darys nesuprasdamas padarinių, o kai tėvams bus atimtos ar apribotos tėvystės teisės, bus sunku kažką pakeisti.“
„Vaikai neturi būti daromi tėvų skundikais“, – įsitikinusi A.Stancikienė.
„Ką reiškia – uždraus psichologinį smurtą? Jei aš savo 14-mečio nepriversčiau tvarkytis kambario, jis sėdėtų šiukšlyne. Jei prievarta nenuvyčiau jo nuo kompiuterio, jis sėdėtų per naktis. Taip, aš, be kita ko, naudoju psichologinį smurtą! Ir už tai mane tąsys po teismus?“ – tokių minčių pastarosiomis dienomis pilna viešoji erdvė.
Tėvai negali patikėti, kad užteks vieno skundo, netgi anoniminio (paskųsti, regis, galės ir kaimynė), ir jų lauks sankcijos už tai, kad vaiką auklėja savo nuožiūra – ir barimu, ir ausies sukimu.
Diržą teks padėti
„Ar Vaikų teisių konvencijos ratifikavimas Lietuvoje ir Vaikų teisių apsaugos įstatymo pataisos nesibaigs košmaru tėvams ir vaikams, kuris purto kai kurias kitas valstybes? Vieną dieną galime sužinoti, kad mūsų vaikai mums nebepriklauso, jie – valstybės, kuri ir spręs jų likimą“, – pavojaus varpais skambina visuomenės veikėjai viešojoje erdvėje.
Sukrečiantys pavyzdžiai kitose valstybėse negali nejaudinti nė vieno beržinės košės bent kartą vaikui įkrėtusio tėvo. Smurtas prieš vaiką įstatymu ir anksčiau buvo draudžiamas. Naujomis pataisomis siekiama uždrausti dar ir fizines bausmes, taigi – ir tėvo diržą.
„Kai vaikas užauga gaudamas diržiuko, nereikėtų stebėtis, kad vėliau jis pats smurtauja, nes mušti silpnesnį vaikui tampa norma“, – aiškina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Vaikų reikės bijoti?
Po Lietuvą jau sklando sąmokslo teorijos, kad parengti įstatymo pakeitimai – tik priedanga. Esą užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad, sukūrus tokią įstatyminę bazę, vaikus bus galima atimti iš padorios šeimos.
O.Valiukevičiūtė neneigė žinanti istoriją apie Norvegijos lietuvę, kuri daug metų kentė vyro smurtą. Kumščiu vyras apdovanodavo ir vaikus. Norvegai į situacija pažvelgė pro savo įstatymo prizmę. Jie patupdė vyrą už grotų.
Laiminga lietuvė gal ir galėjo atsipūsti, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai jos jau nepaleido iš akių. Jie nutarė, kad motina, nepajėgusi apginti vaikų nuo smurtaujančio tėvo, negali jų auginti. Lietuvė liko be dviejų savo mažamečių sūnų, viena kaip pirštas. Lietuvės berniukus įsivaikino norvegai.
Lietuvos vaiko teisių gynėjai šioje istorijoje buvo bejėgiai. „Norvegija nėra Europos Sąjungos valstybė. Taip, ten labai griežti įstatymai“, – susilaikė naująsias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas siūlanti O.Valiukevičiūtė.
Spręs tik teismai
„Dėl norvegiškos istorijos buvau nuoširdžiai pasipiktinusi. Mes iš Norvegijos ar Danijos negauname jokios informacijos apie mūsų vaikų būklę. Dabar jau rengiame sutartis, kad būtų kitaip“, – kalbėjo Seimo Vaiko gerovės komisijos pirmininkė R.Šalaševičiūtė.
Dėl siūlomų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų ji ramina: „Siūlomos įstatymo pataisos kaip tik apibrėžtų, kad sprendimą, ar vaiką galima paimti iš šeimos, galės priimti tik teismas. Iki šiol tai spręsdavo savivaldybės administratorius su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais.“
Parlamentarė ramina įsiaudrinusią visuomenę. „Skandinavijoje, Anglijoje, Airijoje yra įstatymas, kad iki 12 metų vaikai negali būti palikti vieni. Dėl šio įstatymo mūsų tėvynainiams svečiose šalyse ir kildavo problemų. Mes tokios įstatyminės nuostatos neturime“, – pasidžiaugė R.Šalaševičiūtė.
