Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas itin svarbus ir daug išteklių bei jėgų reikalaujantis projektas. Kad jis – ne eilinis, patikina ir Olafas Martensas, Vilniaus oro uosto direktorius: „Skrydžių iš Vilniaus į Kauną perkėlimui ruošėmės ne vienerius metus. Numatėme visus įmanomus neigiamus scenarijus, rėmėmės konstruktyviu pesimizmu, todėl džiaugiamės, jog projektui virtus realybe dar nesusidūrėme su jokiomis staigmenomis. Dėl oro uosto valdymo kaltės, tiksliau, užtrukusios registracijos, iki šiol vėlavo vos vienas skrydis. Ir tai tik 15 minučių.
Mes pirmieji Europoje ėmėmės didesnio oro uosto veiklos perkėlimo į mažesnį. Europoje viskas daroma atvirkščiai.
Kad suprastumėte, koks šis perkėlimas yra sudėtingas procesas, paminėsiu, jog mes pirmieji Europoje ėmėmės didesnio oro uosto veiklos perkėlimo į mažesnį. Europoje viskas daroma atvirkščiai. O jei tvarkomas didžiausias šalies oro uostas, tai jis tam laikui visai uždaromas arba naudojami alternatyvūs takai – didieji oro uostai jų turi dažniausiai ne vieną.“
Didžiosios avialinijos pažino Kauną
Vilniaus oro uosto vadovas pripažino, jog Kaunas įrodinėja galintis būti puikiu oro uostu, žinomu ne tik pigių skrydžių oro linijoms. Laikinai perkėlus beveik visus skrydžius į laikinąją sostinę, iš didžiųjų avialinijų O.Martensas teigia sulaukiantis itin gerų atsiliepimų.
„Parodėme oro linijų bendrovėms, kas yra Kaunas. Kad tai – rimtas oro uostas. Eilės Kauno oro uoste nedidelės, keleiviai protingi, srautai pasiskirsto, sumaišties nėra. Džiaugiamės, jog keliautojai reaguoja į perspėjimus ir atvyksta į Kauno oro uostą anksčiau“, – patikino O.Martensas.
Vilniaus oro uosto vadovą nustebino ir tai, kaip dažnai keleiviai kelionei į bei iš oro uosto renkasi autobusą. Kai kurių maršrutų dažnumą teko padidinti. Štai vien iš Klaipėdos į Kauną per dieną vyksta net 20 autobusų. O štai automobilių aikštelė nebūna pilna – užimta 70–80 proc. vietų.
„Didelio susidomėjimo sulaukė „Citybee“ automobiliai. Prie Kauno oro uosto jų turėtų būti 30, bet dažniausiai nė vieno nėra“, – pasidžiaugė Vilniaus oro uosto vadovas.
Kaunui reiktų daug investuoti
Vis dėlto, paklaustas, ar puikiai su užduotimis susidorojantis Kauno oro uostas galėtų tapti pagrindiniais šalies oro vartais, O.Martensas tuo suabejojo.
Abiejų oro uostų profiliai yra skirtingi. Iš Kauno ir į Kauną keliauja turistai ir emigrantai, pigių skrydžių gerbėjai, iš Vilniaus ir į Vilnių – verslo atstovai.
„Taip, Kaunas yra Lietuvos centras, daugeliui ne vilniečių keleivių jis – patogesnis miestas, tačiau geografinė padėtis nėra svarbiausias rodiklis, renkantis pagrindinio oro uosto vietą. Abiejų oro uostų profiliai yra skirtingi. Iš Kauno ir į Kauną keliauja turistai ir emigrantai, pigių skrydžių gerbėjai, iš Vilniaus ir į Vilnių – verslo atstovai. Perkėlus pagrindinį oro uostą į Kauną, 100 km atstumas į Vilnių darbo reikalais vykstantiems asmenims būtų per didelis“, – patikino pašnekovas.
Svarbi, anot jo, ir infrastruktūra. Kaunui reiktų daug investuoti, jog prisitrauktų ne tik pigių skrydžių bendroves. Mėnesį be orlaivių aptarnavimo centro gal ir įmanoma išsiversti, tačiau rimtam oro uostui jis būtinas. Kaip ir galerijos, jungiančios terminalus su lėktuvais. Kaune jų nėra.
„Visa tai, kas šiuo metu sukurta Kaune – sukurta tik keleiviams, o ne oro bendrovėms. Ir visi statiniai, pvz., konteineriai, kurių žiemą net neįmanoma būtų apšildyti, laikini. Šios infrastruktūros neliks. Kauno oro uostas, skrydžius perkėlus atgal į Vilnių, liks toks, koks buvo“, – kodėl Kaunas negali tapti pagrindiniu šalies oro uostu, paaiškino O.Martensas.
Rekonstruos Vilniaus oro uosto terminalą
Paklaustas, ar sklandžiai vyksta Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, šios įstaigos vadovas patikino, jog sklandžiau, nei tikėtasi.
„Baiminomės blogų orų, liūčių. Buvome nusimatę net savaitės laiko rezervą, tačiau užsakydami darbus, rodos, užsakėme ir gerą orą. Darbus vykdome greičiau, nei suplanuota. Vis dėlto matome, jog permainų reikia ir pačiam terminalui. Numatėme naują trejų metų terminalo rekonstrukcijos projektą. Žinoma, ir šiuo metu tvarkome ne tik taką, atliekamas ir oro uosto pastato kosmetinis remontas. Vilniaus oro uostas keleivius pasitiks šiek tiek pasikeitęs“, – patikino O.Martensas.
Jo teigimu, dabartinis Vilniaus oro uostas pajėgus aptarnauti 3,5 mln. keleivių per metus. Šiuo metu jis jau aptarnauja apie 3,8 mln. keleivių. Skaičiai auga. Manoma, jog per 10 metų keliaujančiųjų skaičius pasieks 7 mln. Tad prireiks arba naujo terminalo, arba naujo oro uosto.
„Birželį pasiekėme keleivių skaičiaus rekordą. Manome, kad rekordiškas bus ir rugsėjis. Tai galima spręsti vien iš viešbučių rezervacijų Vilniuje. Tako rekonstrukcijos metu žmonės susilaikė ir mažiau keliavo. Todėl daugelio planai persikėlė į rugsėjį“, – paaiškino pašnekovas.
