2023 06 14

Lietuva ketina tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje: ar tikrai?

Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu itin aktyviai platinama žinutė, esą Lietuva visais būdais bando organizuoti šalies karių siuntimą į Ukrainos frontą. Atsirado net tvirtinančių, neva ten priverstinai gali būti siunčiami net šauktiniai.
Ukrainos kariai prie Avdijivkos
Ukrainos kariai prie Avdijivkos / „Reuters“/„Scanpix“

Buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, dalyvaudama prieštaringos reputacijos televizijos OPTV laidoje, pareiškė turinti informacijos, kad Lietuva ruošiasi įsitraukti į karą Ukrainoje.

Tai nebuvo vienintelis abejotinas jos pareiškimas. Anot politikės, Lietuvoje „atvirai veikia Ukrainos saugumo tarnyba“, ukrainiečiai neva nori, kad visa Europa „įsitrauktų į karą“, o „kažkas, neaišku kas, iš Lietuvos vadovų, žada pasiųsti kariuomenę į Ukrainą“.

Paklausta iš kur turi tokios informacijos, M.Starkevičiūtė pareiškė turinti šaltinių kariuomenėje.

„Lietuvos kariuomenė man neoficialiai pasakė, kad yra tokie planai ruošiami“, – pareiškė politikė.

„Lietuvos įsitraukimo į karinį konfliktą?“ – pasitikslino laidos vedėja Rūta Janutienė.

Į tai ji išgirdo teigiamą M.Starkevičiūtės, kurį Europos Parlamentą buvo išrinkta pagal Liberalų ir centro sąjungos kandidatų sąrašą, atsakymą.

Šios laidos ištrauka plačiai pasklido socialiniame tinkle „Facebook“.

europarl.europa.eu nuotr./Margarita Starkevičiūtė
europarl.europa.eu nuotr./Margarita Starkevičiūtė

Pagalba be tiesioginio įsitraukimo

NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojusios padėti Ukrainai ir nuolat siunčia karinę ir humanitarinę pagalbą kariaujančiai šaliai, tačiau tiesioginio susidūrimo su Rusija, kurį sukeltų karių įvedimas, neplanuojama.

Kaip skelbiama aljanso svetainėje, NATO veiksmai yra gynybinio pobūdžio, jais siekiama ne išprovokuoti konfliktą, o užkirsti jam kelią.

Aljansas privalo užtikrinti, kad šis karas neprasidėtų ir neišsiplėstų už Ukrainos ribų, nes tai būtų dar labiau niokojantis ir pavojingas veiksmas.

Bet kuriai iš NATO šalių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas, kuris gerokai paaštrintų karą ir lemtų dar daugiau žmonių kančių.

„Užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje. Be to, mes to neprašome. Mes sakome, duokite mums ginklų“, – spekuliacijas apie galimą karių dislokavimą komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Nesikeičia ir Lietuvos kariuomenės pozicija – pastaroji pranešė, kad nedalyvauja ir nedalyvaus kariniuose veiksmuose Ukrainoje.

Mūsų šalis Ukrainai teikia ginkluotę ir kitą karinę įrangą bei remontą, taip pat su sąjungininkais apmoko Ukrainos karius ir pasirūpina sužeistųjų reabilitacija, tačiau tiesioginio karių dislokavimo neplanuojama.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vadų pasikeitimo ceremonija
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vadų pasikeitimo ceremonija

Mokymai ir reabilitacija

Iki šių metų balandžio vidurio Lietuva suteikė Ukrainai karinės paramos už beveik 454 mln. eurų.

Didelę dalį Lietuvos paramos Ukrainai sudaro karių mokymai. Šiemet planuojama apmokyti 1600 karių.

40 Lietuvos instruktorių prisidės prie ES paramos Ukrainai misijos (angl. EUMAM) mokymų Vokietijoje. Nuo metų pradžios Lietuvos instruktoriai jau apmokė 250 Ukrainos karių.

Lietuvos kariuomenės instruktoriai apmoko ukrainiečius tiek nacionaliniu lygiu Lietuvoje, tiek prisijungdami prie ES mokymo misijos ir tokių tarptautinių iniciatyvų kaip EUMAM ar JK mokymo misijoje INTERFLEX.

Taip pat planuojama rengti išminavimo kursus Lietuvoje kartu su Šiaurės šalimis.

Dar vienas numatytas Lietuvos pagalbos Ukrainai būdas – 2023 m. priimti iki 400 asmenų gydymui ir iki 1200 asmenų reabilitacijai įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose.

Medicinos ir reabilitacijos Ukrainos kariams teikiamos koordinuojantis su ES ir NATO. Lietuvoje gydėsi 136 sužeistų asmenų, o 151 sužeistajam teiktos reabilitacijos paslaugos.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai Luhansko regione
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai Luhansko regione

Kariauja užsienio legione

Jau pirmomis Rusijos invazijos savaitėmis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie kuriamą užsieniečių karių legioną.

Stoti ginti užpultą šalį panoro ir nemenkas būrys lietuvių, tačiau tik prasidėjus karui dar nebuvo aišku, kaip tokia kelionė turėtų būti įforminta teisiškai.

Kiek vėliau Vidaus reikalų ministerija patikslino, kad atskiro leidimo tokiai savanorystei nereikia, jei priesaika Ukrainai nebus duodama.

Iki pat dabar norintys kariauti lietuviai turi turėti notaro patvirtintą pažymėjimą, kad atliko karo tarnybą ar dalyvavo kariniuose mokymuose. Ukrainoje jie turi prisistatyti į karinius komisariatus.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų