Lietuvoje galioja mišri Seimo rinkimų sistema. Pagal ją 71 parlamentaras yra išrenkamas vienmandatėse rinkimų apygardose (mažoritarinė rinkimų dalis), o 70 Seimo narių – daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tai yra pagal partijų sąrašus (proporcinė rinkimų dalis).
Kokia prezidento pozicija?
Po to, kai prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus įstatymo pataisas nepavyko nuleisti rinkimų į Seimą kartelės, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis pranešė, kad su partijų ir parlamento frakcijų lyderiais jau kalbamasi apie tai, jog reikėtų iš esmės žiūrėti į visą parlamento rinkimų sistemą ir galbūt net ją radikaliai keisti.
Ką reiškia rinkimų sistemą keisti „radikaliai“? Pasak P.Mačiulio, girdisi diskusijų ir pasiūlymų, kad galbūt keisti ją iš mišrios į proporcinę rinkimų sistemą.
Ketvirtadienį Plungėje viešėjęs prezidentas G.Nausėda pareiškė manantis, kad ne prezidentūra turėtų siūlyti Seimo rinkimų sistemos pertvarkas. Jo teigimu, tai turėtų daryti Seimas, tačiau diskusijos turėtų vykti labai plačiai, o sprendimai turėtų būti priimami neskubant.
Šalies vadovas teigė esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes mato, kad vienmandatėse išrinkti Seimo nariai gali pasipriešinti partijų, frakcijų lyderių nurodymams.
„Proporcinė rinkimų sistema galbūt tam tikromis sąlygomis ir galėtų būti taikoma, bet šiandien aš nesu proporcinės rinkimų sistemos šalininkas, aš esu mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes matau, kad vienmandatėse apygardose išrenkami Seimo nariai dažnu atveju, o pavyzdžių toli ieškoti netenka, štai ir prieš porą dienų įvykęs balsavimas parodė, vienmandatėje išrinkti Seimo nariai geba atsispirti direktyviniams nurodymams iš frakcijų vadovų, partijų pirmininkų ir geba pasireikšti kaip savarankiški Seimo nariai, ko dažnai pasigendu pagal sąrašus išrenkamų Seimo narių veikloje“, – BNS cituoja G.Nausėdą.
Kelia abejonių
Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas anksčiau yra sakęs, kad mūsų mišrioji rinkimų sistema kelia abejonių, jo akimis, net sunkiai dera su Konstitucijos logika.
Jis priminė, kad KT ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo nario – visos Tautos atstovo – statusas reiškia, kad jis negali atstovauti kuriai nors teritorinei bendruomenei ar rinkimų apygardai, o privalo atstovauti visai Tautai.
Proporcinė rinkimų sistema, D.Žalimo teigimu, geriau atitiktų pliuralistinės demokratijos sampratą, teisingiau atspindėtų visuomenės nuotaikas ir išspręstų daugelį dabar rinkimų praktikoje kylančių problemų.
KT pirmininkas mano, kad atsisakius rinkimų vienmandatėse apygardose, palikus vien proporcinę rinkimų į Seimą sistemą ir teisę atiduoti pirmumo balsus visi Seimo nariai būtų renkami visų Lietuvos piliečių, kad ir kur jie gyventų, ir visų rinkėjų balsai būtų vienodai svarbūs.
„Dabar, balsuojant apygardose, nelaimėjusį kandidatą parėmusių rinkėjų balsai faktiškai dingsta, jiems, galima sakyti, neatstovaujama. Taigi proporcinė rinkimų sistema, mano manymu, būtų logiškiausia, labiausiai atitinkanti Seimo narių kaip visos Tautos atstovų statusą ir savaime pašalintų vieną iš galimų Seimo narių interesų konfliktų.
Be to, neliktų mažo rinkėjų aktyvumo problemos pakartotiniuose Seimo rinkimuose atsilaisvinus Seimo nario vietai, dabar nesiekiančio net 20 procentų, nereikėtų steigti ir rinkimų apygardų vien užsienyje gyvenantiems lietuviams“, – spalio mėnesį sakė D.Žalimas.
Proporcinė rinkimų sistema, mano manymu, būtų logiškiausia, labiausiai atitinkanti Seimo narių kaip visos Tautos atstovų statusą ir savaime pašalintų vieną iš galimų Seimo narių interesų konfliktų.
Yra ir pliusų, ir minusų
Tai, kad būtent dabar „aštriau“ iškilo galimo rinkimų sistemos keitimo klausimas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sieja su artėjančiais Seimo rinkimais.
Anot jo, Lietuvoje turime nerašytą taisyklę, kad rinkimų tvarka labiausiai susirūpinama, kai ant nosies vieni ar kiti rinkimai.
„Tokia praktika, tiesą sakant, ganėtinai ydinga. Iš tikrųjų, jeigu taisomos rinkimų taisyklės, tai tą reikėtų daryti iš anksto“, – pabrėžė politologas.
Kalbant apie Seimo rinkimų sistemą, A.Krupavičiaus teigimu, pirmiausia reikia ją konkrečiai ir dalykiškai įvertinti. Tai daryti remiantis ne tik Lietuvos patirtimi, bet ir kitų demokratinių valstybių kontekstu.
„Nes kitaip galima sulaužyti daug iečių ir rezultatas gali būti blogesnis, nei turime dabar. Tai yra sistema gali būti pakeista ne ta kryptimi, kur reikėtų ją keisti“, – akcentavo VDU profesorius.
Kitaip galima sulaužyti daug iečių ir rezultatas gali būti blogesnis, nei turime dabar.
A.Krupavičius sakė, kad nėra idealių rinkimų sistemų: visos jos turi ir teigiamų, ir neigiamų ypatumų. Ne išimtis ir dabar galiojanti mišri Seimo rinkimų sistema.
Politologas priminė, kad ji atsirado kaip kompromisas tarp dešiniųjų ir kairiųjų, kai 1992 metais buvo rengiama Konstitucija ir parengtas naujas Seimo rinkimų įstatymas.
Anksčiau Aukščiausioji Taryba rinkta pagal sovietinę dviejų ratų rinkimų sistemą.
„1992 metais dalis politikų kalbėjo apie visiškai proporcinės rinkimų sistemos sukūrimą, kita dalis sakė, kad reikia išlaikyti vienmandates rinkimų apygardas. Buvo pasiektas kompromisas, kad Lietuva renkasi mišrią rinkimų sistemą. Tiesą sakant, mes čia dviračio neišradome, jeigu žiūrėtumėme į kitas tuo metu demokratizavusias Europos šalis. Ne viena valstybė parlamento rinkimams būtent rinkosi mišrią sistemą, kaip darė Lietuva“, – pasakojo A.Krupavičius.
Buvo pasiektas kompromisas, kad Lietuva renkasi mišrią rinkimų sistemą. Tiesą sakant, mes čia dviračio neišradome, jeigu žiūrėtumėme į kitas tuo metu demokratizavusias Europos šalis.
Pasak jo, mišrioje rinkimų sistemoje yra tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų.
Politologas nurodė, kad ji, lyginant su dviejų ratų arba santykinės daugumos rinkimų sistemomis, didina proporcingumą ir atstovavimą. Ypač proporcinė rinkimų dalis sudaro galimybes į politiką patekti moterims.
Tai, kad vienmandatės rinkimų apygardos yra pakankamai didelės, pasak A.Krupavičiaus, apriboja galimybes politikams manipuliuoti rinkimų apygardų ribomis. Kita vertus, mišri rinkimų sistema esą šiek tiek išbalansuoja atstovavimą.
A.Krupavičius pakartojo, kad bet koks atskaitos taškas svarstant rinkimų taisyklių reformas turėtų būti esamų taisyklių įvertinimas ir jų pasekmių analizė.
Balsavimas tik už sąrašą paskatintų nusivylimą
Pasigirdus svarstymams dėl galimybių nuo mišrios Seimo rinkimų sistemos pereiti prie proporcinės, A.Krupavičius pažymėjo, kad reikia atsiminti, jog viena proporcinė sistema nelygi kitai proporcinei.
Pavyzdžiui, jeigu planas būtų pasiūlyti mažesnes rinkimų apygardas su balsavimu už partijų sąrašus, politologo vertinimu, matytumėme didžiulį visuomenės nusivylimą.
Kalbant apie rinkimų sistemos reformą, VDU profesoriaus nuomone, svarbūs keli dalykai. Pirma, atstovaujamumas ir tai, kad balsų pavertimo parlamentarų mandatais proporcingumas nesumažėtų, bet, priešingai, galėtų didėti.
Antras dalykas yra rinkėjų galimybės balsuoti už konkrečius politikus ir tiesiogiai savo balsu juos deleguoti į parlamentą.
„Tiesą sakant, yra tokių proporcinių rinkimų sistemų, kur nėra balsavimo už partijų sąrašus, bet balsuojama už konkrečius partijų ir ne tik partijų iškeltus kandidatus bei toliau jų balsai yra skaičiuojami pagal proporcinio atstovavimo taisykles“, – komentavo politologas.
Tačiau iš to, kas apie rinkimų sistemos keitimą kalbama Lietuvoje, A.Krupavičiui susidaro įspūdis, kad mintyje turimas šalies padalijimas į tam tikrą skaičių rinkimų apygardų, kuriose būtų renkamas tam tikras atstovų skaičius. Parlamentarų mandatų skaičius, matyt, būtų ganėtinai proporcingas gyventojų skaičiui.
„Ir tuomet išliktų ta pati gerai žinoma partijų sąrašų sistema. Toks kelias nemanau, kad būtų tinkamas“, – pažymėjo VDU profesorius.
Ir tuomet išliktų ta pati gerai žinoma partijų sąrašų sistema. Toks kelias nemanau, kad būtų tinkamas.
Pasirinkus tokį rinkimų sistemos modelį išnyktų vienmandatininkai.
Anot A.Krupavičiaus, greičiausiai išliktų galimybė reitinguoti renkamus politikus. Tačiau reitingavimas, jo galva, tikrai nėra pats efektyviausias būdas sužinoti rinkėjų nuomonę apie konkrečius politikus.
Aiškindamas, kuo, jo nuomone, sąrašų proporcinė rinkimų sistema yra bloga, politologas sakė, kad jeigu pažvelgtumėme į pastaruosius kelerius rinkimus proporcinėje rinkimų dalyje, pamatytumėme, jog didesniųjų partijų sąrašų pirmuosiuose dešimtukuose 40–60 proc. politikų yra nuolat perrenkami.
„Jie yra tokie savotiški sąrašų generolai, nesvarbu, ką visuomenė apie juos mano, bet jie yra išrenkami į parlamentą, nes yra sąraše, aukštose pozicijose. Tas reitingavimas, kai politikas yra aukštose pozicijose, reiškia, kad jis yra neišbalsuojamas. Aišku, kad tas neišbalsavimo reiškinys yra nedemokratiškas“, – mano A.Krupavičius.
Jie yra tokie savotiški sąrašų generolai, nesvarbu, ką visuomenė apie juos mano, bet jie yra išrenkami į parlamentą, nes yra sąraše, aukštose pozicijose.
Komentuodamas D.Žalimo teiginius dėl vienmandatininkų, politologas sakė, kad tie argumentai turi rimtų trūkumų.
Esą lygiai taip pat ir politikas, renkamas per partiją, atstovauja daliniams, pirmiausia tam tikros politinės organizacijos interesams.
„Abiem atvejais jie atstovauja tam tikriems daliniams interesams. Tų universalių, visuotinių interesų atstovavimo demokratinėje visuomenėje nėra ir negali būti pagal apibrėžimą, nes visuomenė yra suskilusi į socialines, etnines, demografines ir įvairias kitas grupes. Tokiu atveju mes negalime vadovautis prielaida, kad jeigu politiką išrinksime pagal partijos sąrašą, jis atstovaus kokiai nors teisingesnei visuomenės daliai, nei tas, kuris išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje. (...) Atsakomybės požiūriu politikas, kuris išrinktas vienmandatėje apygardoje, netgi stipriau susaistytas su rinkėjų valia nei tie vadinamieji sąrašiniai politikai“, – pažymėjo A.Krupavičius.
Pavojingo precedento grėsmė
A.Krupavičius akcentavo, kad keičiant rinkimų sistemą reikia aiškiai žinoti, kad naujasis modelis bus geresnis.
Dar daugiau – svarstant Seimo rinkimų sistemos klausimą būtina pasižiūrėti į mūsų vietos valdžios rinkimų modelį, sistemas, galiojančias į Lietuvą panašiose šalyse, ir viską vertinti kompleksiškai.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius mano, kad klausimas dėl rinkimų sistemos keitimo yra toks esminis, jog dėl to reikėtų labai ilgai galvoti.
„Pradedant diskusijas, pateikiant dabar, bet nesiekiant kokių nors sprendimų bent trejus ketverius metus“, – pažymėjo jis.
K.Girnius taip pat sakė, kad tobulos rinkimų sistemos nėra. Jeigu tokia būtų, ja pasikliautų visos demokratinės šalys. Tačiau taip nėra.
Esą galima sugalvoti ką nors keisti. Tačiau politologas nemano, kad kita Seimo rinkimų sistema būtų daug geresnė nei dabartinė.
Be to, sukurtų pavojingą precedentą, kad toks esminis dalykas kaip Seimo sudėtis ir jo sudarymo principai gali būti keitinėjami.
„Aš manau, kad čia būtų blogai. Kol šita sistema nepriveda prie katastrofiškų rezultatų, manau, mes turėtumėme jos laikytis. (...) Aš dabar esu už status quo. Kaip sakau, nemanau, kad yra tobula, bet yra kai kurie privalumai ir perėjimas į vieną ar kitą sistemą būtų blogiau.
Jeigu būtų proporcinė, būtų renkami tokie, kurie neturėtų, neturi žmonių palaikymo. Jeigu būtų grynai vienmandatė, gali būti, kad viena politinė partija laimi 55 procentus balsuotojų ir surenka 95 vietas Seime. Tai ta mišri sistema kažkokia prasme bent iš dalies išvengia abiejų blogybių“, – teigė K.Girnius.
Ta mišri sistema kažkokia prasme bent iš dalies išvengia abiejų blogybių.
Didmiesčiai užgožtų kaimus
K.Girnius priminė, kad augo JAV, kur yra tik tiesioginiai rinkimai: laimi vienas kandidatas, nėra jokių sąrašų. Politologo teigimu, vienas tokios sistemos ir mūsų vienmandatės sistemos privalumas, kad kai kurie politikai negali tiesiogiai laimėti žmonių pasitikėjimo.
„Proporcinė sistema užtikrina, kad yra kai kurie politikai, kur, nepaisant to, kiek jie nemėgstami, kiek žmonės jų nepalaiko ir niekada nepalaikytų, vis dėlto jie visada patenka į Seimą, nes jie priklauso didesnei partijai ir yra sąrašo viršūnėje. Tai vis dėlto, manau, Seimo nariai turėtų būti žmonių išrinkti kažkokia labiau tiesiogine prasme. Kol yra tik proporcinė sistema, to nėra“, – aiškino K.Girnius.
Vis dėlto, manau, Seimo nariai turėtų būti žmonių išrinkti kažkokia labiau tiesiogine prasme. Kol yra tik proporcinė sistema, to nėra.
Antra vertus, proporcinė rinkimų sistema, VU TSPMI docento nuomone, gal neblogai veikė, pavyzdžiui, kai praeityje Vokietijoje buvo trys politinės partijos.
„Partijos nuostatos buvo visiškai aiškios, žmonės žinojo, už ką balsavo ir ką gaus. O dabar, kai Lietuvoje yra partijos tokios neapibrėžtos, juo labiau jeigu būtų tokie pakeitimai, tai tu balsuotum už partiją ir nežinotum, ką tu gautum. Juo labiau čia yra kalbama, kad tada bus atstovaujama daugiau žmonių. Jeigu būtų tokia partija kaip „Tvarka ir teisingumas“, jos nariai yra išrenkami ir tada pereina į kitas partijas. Tai už ką tada žmonės balsuoja?“ – pabrėžė politologas.
K.Girnius nesutiko su D.Žalimo nuomone dėl Seimo rinkimų sistemos. Anot jo, žmonės, kūrę Konstituciją, žinojo, ką darė. Juolab kad pagrindinis šalies įstatymas buvo rašomas ne prieš 200 ar 300 metų.
„Tai, kad yra atstovaujamas koks nors regionas, irgi nėra blogai. Manau, kad yra labai naudinga. Amerikoje, kur turi tą sistemą, kiekviena valstija, nepaisant kokio ji dydžio, turi tik du senatorius. Kalifornija, kuri turi 40 kartų daugiau gyventojų nei Montana, vis dėlto turi tiek pat balsų Senate. Bet tai reiškia, kad tų mažų valstijų, tų mažų rajonų žmonės turi tiesioginį atstovą, kuris turi kažkokį poveikį. O jeigu būtų viskas išlyginta, tai kaimai „išnyktų“, Vilnius, Kaunas, Klaipėda viską „nuneštų“, – akcentavo K.Girnius.
VU TSPMI docentui atrodo, kad esant tik proporcinei Seimo rinkimų sistemai atskirų kaimų, kaimiškų vietovių interesams iš viso nebūtų atstovaujama. Juos užgožtų didmiesčių atstovai. Tai, jo akimis, būtų mažiau demokratiška.
