Užsienio šalių patirtis rodo, kad tokio tipo rinkimai yra veiksminga priemonė, išgryninanti mero funkcijas ir neleidžianti savivaldai nutolti nuo pažadų savo rinkėjams. Tačiau ir patys rinkėjai neturi atsipalaiduoti, mat tokio tipo rinkimuose atsakomybės tenka abiems pusėms.
Savivalda veikia skaidriau
Sistema veikia tuomet, kai rinkėjai atsakingai renkasi konkrečius valdžios atstovus.
Italijoje 1993 metais buvo įvykdyta reforma, kurios metu buvo įteisintas dominuojančio mero modelis, padidinantis mero valdžią. Išrinktas meras yra remiamas Tarybos daugumos ir yra visiškai atsakingas už vykdomosios valdžios funkcijas, taip pat patiems merams yra suteikta teisė pasiskirti savivaldybės administratorius penkeriems metams. Tačiau tokia absoliuti mero valdžia turi būti nukreipta gyventojų naudai. Kitu atveju, neišpildžiusi rinkimų agitacijos pažadų išrinktoji valdžia rizikuoja prarasti rinkėjų pasitikėjimą ir galimybę tęsti kadenciją.
Profesoriaus Luco G.Brusati teigimu, ši reforma atnešė nemažai teigiamų permainų savivaldos sistemai. „Anksčiau merus rinkdavo Tarybos nariai, kaip ir šiuo metu tai daroma Lietuvoje. Prieš reformą vietos valdžia nebuvo tokia efektyvi, nes į ją buvo renkami atstovai, mažiau suinteresuoti konkrečiam administraciniam vienetui ir vietos gyventojams. Dabar ši sistema veikia skaidriau, nors absoliuti valdžia ir priklauso vienai partijai, kuri yra priversta atsakingiau žiūri į savo funkcijas“, – sakė profesorius.
 |
| Zenono Ripinskio nuotr./prof. Luca G. Brusati |
Taip pat prof. Luca G.Brusati teigė pritariantis tokiai sistemai, tačiau pridūrė, kad ši sistema veikia tuomet, kai rinkėjai atsakingai renkasi konkrečius valdžios atstovus. Mat neretai gyventojai patikliai žiūri į rinkiminės kompanijos triukus ir nesigilina į tai, ką iš tiesų žada kandidatai.
Aktyviau dalyvauja rinkimuose
Vokietijoje vietinės valdžios sistemas reglamentuoja šalies regionai. Šiuo metu tik trijuose miestuose (Berlyne, Hamburge, Brėmene) merus renka miesto parlamentai, o kitose žemėse merus pasirenka patys piliečiai. Profesoriaus Rainharto Lango nuomone, tiesioginių merų rinkimų įvedimas sustiprino atskaitomybę rinkėjams ir priskyrė konkrečią politinę atsakomybę išrinktam valdžios atstovui.
Dabar žmonės atidžiau stebi rinkimų agitacijas ir aktyviau dalyvauja pačiuose rinkimuose, - sakė L.G.Brusati.
Paklaustas, kaip pasikeitė pačių gyventojų požiūris į rinkimų sistemos pakeitimą, profesorius atsakė, kad rinkėjų iš tiesų padaugėjo, nes kiekvienas yra labiau suinteresuotas išsirinkti tinkamą valdžios atstovą. „Tokie rinkimai padidino ir gyventojų pasitikėjimą. Dabar žmonės atidžiau stebi rinkimų agitacijas ir aktyviau dalyvauja pačiuose rinkimuose. Taip yra todėl, kad piliečiai patys turi teisę išsirinkti jų lūkesčius atitinkančią valdžią“, – teigė prof. Rainhartas Langas. Tačiau daug lengviau, pasak pašnekovo, yra mažesnių miestų rinkėjams, kadangi mažesnėje teritorijoje vieni kitus pažįsta. Be to, tai parankiau ir patiems kandidatams. Kitaip yra didesnių miestų atstovams, kuriems prireikia daugiau pajėgų įrodyti savo pozicijas ir įtikti savo rinkėjus.
Tačiau tokio tipo savivaldoje negalima išvengti ir neigiamų pusių. Profesorius kaip vieną iš ryškiausių tokios sistemos trūkumų paminėjo savivaldos atstovų piktnaudžiavimą tokia valdžios sistema. Tuomet neretai ieškoma, kaip įgyvendinti sau palankius sprendimus, o ne atstovauti rinkėjų interesams. „Tačiau kai kurie merai savivaldoje sėkmingai dirba nuo 1990 metų. Tai rodo, kad tinkamai išrinkti stiprūs ir motyvuoti valdžios žmonės veikia gera kryptimi ir kokybiškai įgyvendina projektus. O tai, be abejonės, suteikia stabilumo valdžioje“, – paminėjo pašnekovas.
Profesorius nedvejodamas pridūrė, kad Lietuva gali sėkmingai įteisinti tokią savivaldos sistemą, tačiau tam prireiktų atsižvelgti į kitų šalių praktiką ir atidžiai pritaikyti tokios savivaldos modelį.
Dešimtmečio diskusijos – kol kas be rezultatų
Šalies Seimui yra teiktos Konstitucijos pataisos, kurios leidžia tokius rinkimus įteisinti
Pasak Šiaulių universiteto prof. Dianos Šaparnienės, šių metų praktinė-mokslinė konferencija „Geras valdymas vietos savivaldoje: demokratija, decentralizacija, plėtra“ sukvietė net 15 šalių atstovus bendram dialogui, kuriuo buvo siekiama pasidalinti patirtimi ir aktualiais savivaldos klausimais. Renginyje tiesioginiai merų rinkimų tema pasirinkta kryptingai, nes pastaruoju laiku tai aktualu ne tik valdžios atstovams, tačiau ir šalies gyventojams.
Šiuo metu Lietuvoje savivaldybių merus renka savivaldybių tarybos. Jeigu Lietuvoje būtų įvesti tiesioginiai mero rinkimai, juos rinktų ne savivaldybių tarybos, kaip yra dabar įprasta, o patys gyventojai. Tokiu būdu jie turėtų teisę laisvai išreikšti nuomonę ir išsirinkti tinkamiausią savivaldybės atstovą. Tačiau jau dešimtmetį vyksta aršios diskusijos, skeliančios visuomenę ir valdžios atstovus į dvi dalis.
Šalies Seimui yra teiktos Konstitucijos pataisos, kurios leidžia tokius rinkimus įteisinti. Tačiau parlamentas dukart tam nepritarė, nes nebuvo susitarta dėl tiesioginių merų rinkimų modelių. Apklausų rezultatai rodo, kad tiesioginiams mero rinkimams pritartų beveik du trečdaliai Lietuvos žmonių. Tikimasi, kad leidus išrinkti merą tiesiogiai, padidėtų ir gyventojų aktyvumas.
Šiuo metu nutarta, kad dar šių metų lapkritį Seimą turėtų pasiekti įstatymo pataisos, kuriomis bus siūloma savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Jei parlamentarai tam pritartų, tiesioginiai merų rinkimai vyktų jau 2015-aisiais.
