„Jau nebeturime iliuzijų, kad Vilniuje atsiras bent vienas žmogus, kuris būtų neabejingas žydų kultūrinio ir istorinio paveldo likimui. Be abejo, šis priekaištas skirtas ne paprastiems eiliniams Vilniaus gyventojams, jis skirtas tiems, kurie užimdami atsakingas pareigas pritaria profanacijoms žydų kultūros ir meno įžymybių atžvilgiu“, – taip savo nepasitenkinimą išsakė dėl J.Heifetzo atminimo įamžinimo pasiryžę kovoti vilniečiai.
Jau nebeturime iliuzijų, kad Vilniuje atsiras bent vienas žmogus, kuris būtų neabejingas žydų kultūrinio ir istorinio paveldo likimui.
Jiems kelia nerimą faktas, kad ketinama rekonstruoti Vilniaus g. 25 namą. Ant jo sienos 2001 metais, minint 100-ąsias J.Heifetzo gimimo metines, atidengta atminimo lenta su įrašu: „Šiame pastate buvusioje muzikos mokykloje 1905-1909 metais mokėsi garsus pasaulio smuikininkas Jascha Heifetzas“.
Tokiu būdų ir miestiečiams, ir sostinės svečiams bandyta priminti, kad J.Heifetzas itin tampriai susijęs su Vilniumi – čia gimė, čia pradėjo mokytis muzikos.
Jis muzikos mokykloje buvo priimtas iš karto į trečią klasę, o jo talentą pastebėjo čia mokytojavę Eliasas Malkinas ir Konstantinas Galkauskas.
Tokia pastato istorija nėra priežastis neleisti jame įrengti dar vienos pasilinksminimo vietos sostinės senamiestyje. Baras čia turėjo atsidaryti dar 2009 metais, bet tuomet sutikimo nedavė Kultūros paveldo departamentas, užginčijęs ketinimus pastato pirmojo aukštus langus paversti durimis.
Dabar vėl sunerimta, kad kažkas, kam galbūt priklauso pastatas ar jame nuomojasi patalpas, vėl imsis panašios įstaigos įrengimo darbų.
„Buvusiai muzikos mokyklai Vilniaus g. 25, kurioje mokėsi vunderkindas J.Heifetzas, beje, niekada nepamiršęs savo vaikystės metų Vilniuje, vėl gresia baro įkurdinimas. Ir šį kartą tai jau daug realesnė tikimybė. Mat pasirinktas kitoks – apeinantis įstatymų ir paveldosauginių reikalavimų užtvaras būdas. Ir jeigu projekto esmė, pražūtinga vertingosioms architektūrinėms pastato savybėms liko ta pati (autentiškos kapitalinės sienos ardymas bei pagrindinio fasado landų pavertimas įėjimais atliekant ardymo darbus), tai išankstinio būsimo baro veiklos deklaravimo ten atsisakyta“, – tvirtina kai kurie J.Heifetzo atminimo įamžinimu susirūpinę vilniečiai.
Ir jeigu projekto esmė, pražūtinga vertingosioms architektūrinėms pastato savybėms, liko ta pati, tai išankstinio būsimo baro veiklos deklaravimo ten atsisakyta, – tvirtina J.Heifetzo atminimo įamžinimu susirūpinę vilniečiai.
Vilniaus miesto savivaldybė padėti šiuo atveju tvirtina negalinti. Pastatas yra privatus, tad jame tvarkosi šeimininkai. Tačiau į savivaldybę dėl alkoholio licencijos, būtinos atidarant barą, kavinę ar restoraną, niekas kol kas nesikreipė ir ji niekam nebuvo išduota.
Bet jeigu toks pageidavimas atsiras, niekas nenustebs – visi verslininkai, steigiantys kavines ar barus, stengiasi rasti sau vietos senamiestyje ar miesto centre.
Kol kas nieko apie tai, kad šioje Vilniaus gatvės vietoje įsikurs naujas baras, teigia nežinanti ir Vilniaus savivaldybės tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Rasa Baškienė. Pati daugybę metų gyvenanti Senamiestyje, R.Baškienė nuolat padeda tiems vilniečiams, kurie susiduria su verslininkų, turinčių barus ar kavines Vilniuje, piktnaudžiavimu. Kažkur per garsiai skamba muzika, kažkur netinkamai įrengta ventiliacija, dėl kurio pasilinksminimo įstaigos kaimynai priversti uosti ne visada malonius kvapus.
„Kol kas nieko apie šią vietą negirdėjau, nežinau, ar ten bus įrengtas baras. Bet žmonės gali kreiptis į tarybos narius, tada kartu pabandysime aiškintis“, – teigė R.Baškienė.
Buvusiame Imperatoriškosios rusų muzikos draugijos mokyklos pastate savo veiklą tęsė tokios įmonės ir įstaigos kaip VU Teisės klinika, „Senamiesčio ūkis“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, stomatologijos klinika, juvelyrinė parduotuvė.
