Cituoja negausius tyrimus
Viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo tyrimo apie silantus išvadomis – jie tariamai gali kelti pavojų sveikatai.
„Kalbant apie silantus, tai turimi įrodymai šia tema, gauti iš tyrimų, įjungia raudoną pavojaus lemputę, – tvirtino ji. – Po silanto uždėjimo BPA (bisfenolis A) išsiskiria į seiles.
Kad sumažintų silantų BPA toksiškumo galimybę, odontologas privalo naudoti švelnias abrazyvines medžiagas, atidžiai plauti paciento burną oro-vandens švirkštu, rekomenduoti bent 30 sek. po jo uždėjimo skalauti burną, o mums belieka pasitikėti ir tikėtis, kad vaikas burną išskalaus kokybiškai.“
Internautė taip pat rašė: „Buvo pranešta, kad estrogeninis aktyvumas buvo aptiktas seilių mėginiuose, paimtuose per vieną ir per 24 valandas po silanto uždėjimo, ir tai buvo susiję su bisfenolio-A aptikimu seilėse.“
Pasak moters, įrodymai nėra gausūs, nes platesni tyrimai skelbtų panašias išvadas, po kurių rekomendacijas „nuleidžiančioms“ institucijoms tektų užsičiaupti.
„Taip pat tektų keisti gausų pelną atnešančias metodikas, ieškoti sąryšio ir atlikti tyrimus apie galimą silantų poveikį onkologinėms ligoms, įvardyti tikrąsias dantų gedimo priežastis, pašalinti bisfenolio turinčius plastikinius butelius ir maisto pakuotes iš apyvartos, užsakomaisiais straipsniais nuraminti ir apsaugoti visuomenę nuo panašių klausimų kėlimo“, – spekuliavo ji.
Silantai yra plombinė medžiaga, kuria užliejamos dantų vagelės. Tokiu būdu sukuriamas mechaninis barjeras, apsaugantis danties paviršių nuo žalingo burnos bakterijų poveikio. Ši procedūra dažniausiai atliekama 6-14 metų vaikams, kai prasikala nuolatiniai dantys. Tokių dantų vagelės dar ne visiškai mineralizuotos, todėl lengvai pažeidžiamos pieno rūgšties, kurią išskiria bakterijos, perdirbdamos angliavandenius, esančius dantų apnašuose ar maisto likučiuose.
Vilniaus Žalgirio klinikos interneto svetainėje nurodoma, kad laiku padengus vaikų dantis silantais galima išvengti apie 80 proc. dantų ėduonies atvejų.
Panikuoti neverta
Lietuvos Odontologų rūmų Vilniaus teritorinio skyriaus vadovė odontologė A.Gerliakienė portalui 15min teigė, kad dėl šio tyrimo išvadų gąsdintis tikrai nereikia, nes pats tyrimas ir jo apimtis kelia klausimų.
„Straipsnio išvadose rašoma: „Turimi įrodymai šia tema gauti iš tyrimų, kuriuose pateikiamas nedidelis įrodymų lygis. Nepaisant to, turimi įrodymai patvirtina, kad po sandariklio uždėjimo BPA išsiskiria į seiles“. Nedaug įrodymų – ne priežastis kelti sumaištį – ramino A.Gerliakienė.
– Aš nežinau, koks (tyrimo – red.past.) tikslas buvo, ar šokiruoti, ar atkreipti dėmesį, ar įsikišti ir sukelti abejones farmacijos verslu, kuris „nepaiso nieko ir kiša mums nuodus“.
Pašnekovės žodžiais, yra skirtingos cheminės sudėties silantų, gaminamų dervų ar stiklo jonomerų pagrindu. Straipsnyje nėra nurodyta, kuriai grupei priskiriami toksines medžiagas išskiriantys silantai, taip pat neaišku, kiek laiko ir kokiais kiekiais tos medžiagos išsiskiria.
Taip pat neatsakyta, kokioje pasaulio šalyje atliktas tyrimas. Tai svarbu, nes Europos Sąjungoje medžiagų kontrolė yra labai griežta, viršijančios leistinas koncentracijas medžiagos, preparatai ar vaistai nėra sertifikuojami. Tuo tarpu JAV bei kitose valstybėse į tai žiūrima daug liberaliau.
Kalbėdama apie patį silantų gamybos procesą, A.Gerliakienė teigė, kad jis priklauso nuo pačios medžiagos, nes vienoje toksinų gali būti, o kitoje – ne.
„Gali skirtis ir žalingų medžiagų santykis, – nurodė ji. – Tai priklauso nuo to, ar medžiaga originali, ar tik daug pigesnė „kopija“ iš „Ali Express“. Tikėtina, skaitytoją nuramins faktas, kad Lietuvoje visos odontologijoje naudojamos medžiagos turi ES sertifikatą, todėl pacientai gali jaustis saugiai.“
„Plombuojant dantis šviesoje kietėjančia kompozicine plomba naudojamos medžiagos gali alergizuoti, bet tinkamai su jomis dirbant pacientas nenukenčia.
Tą patį galima pasakyti apie įvairias plastmases, naudojamas protezų gamybai. Jei polimerizacijos procesas atliekamas teisingai, medžiagos sumaišomos laikantis proporcijų, jos sureaguoja tarpusavyje, pavojaus kilti burnos ar kitų organų pažeidimams nėra“, – toliau kalbėjo odontologė.
„Senais laikais, kai gamindami amalgamines plombas ranka maišydavo sidabro miltelius su gyvsidabriu, reikėdavo specialių traukos spintų ir vis tiek daug odontologų bei padėjėjų apsinuodydavo gyvsidabrio garais.
Dabar viskas yra kapsulėse, kuriose santykis yra toks tikslus, kad maišytuvas sumaišo plombą, o medžiagos sureaguoja tarpusavyje išvengiant žalingo poveikio. Tai – kaip ir tos pačios cheminės medžiagos, bet jos skiriasi savo toksiškumu dėl to, kad pasikeitė gamybos procesai“, – aiškino ji.
Teigiami ir neigiami faktoriai
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, silantai dvejus metus po uždėjimo apsaugo nuo 80 proc. dantų ėduonies, po ketverių metų – nuo 50 proc. dantų ėduonies.
Pasak CDC, mokyklinio amžiaus vaikai, neturintys silantų, turi beveik tris kartus daugiau ertmių nei vaikai su jais.
Kad plombos nenusidėvėtų, jas reikia stebėti ir prižiūrėti per reguliarius vizitus.
Vis gi silantai gali turėti trūkumų. Pavyzdžiui, jei jie iškrenta arba nusitrina, gali tekti dėti iš naujo. Tokiu atveju medžiagos perteklių gali tekti išgręžti arba pašalinti skaleriu.
Niujorke dirbanti burnos higienistė Ashley Grill sveikatos naujienų portalui „Healthline“ teigė, kad BPA kiekis seilėse dėl jo poveikio pasiekia aukščiausią lygį praėjus trims valandoms po procedūros ir grįžta į pradinį lygį per 24 valandas.
„Niekada nepastebėjau neigiamos reakcijos į dantų antspaudus ir apie tokią reakciją nebuvo rašyta literatūroje“, – „Healthline“ teigė ji.
Vien silantai neužtikrina puikių rezultatų
Nors silantai ir nekelia pavojaus sveikatai, A.Gerliakienė apie silantavimo vertę išreiškė skeptišką nuomonę. Be to, pridėjo, kad savo vaikams juos dėti nematė poreikio.
„Profilaktikos pagrindas yra burnos higienos įpročių formavimas namuose ir odontologo kabinete bei nuolatinė tėvų pagalba vaikams valant dantis net iki 9-12 metų.
Silantai gali apsaugoti dantis nuo ėduonies, jei uždedami sausoje aplinkoje, reikia, kad vaikas nejudėtų, jie turi prikibti prie danties audinio, hermetiškai uždengti dantų vageles. Mažiems vaikams sunku ilgesnį laiką būti išsižiojus, jie yra judrūs, rydami seiles susičiaupia, sušlapina dantį.
Uždėti silantą kokybiškai sudėtinga, jei uždedi nesandariai, gali vystytis kariesas po silantu, o tėvai jo net nepastebės“, – įspėjo odontologė.
Pasak specialistės, jei tėvai nekontroliuoja vaikų kasdien, nepadeda kokybiškai išsivalyti dantų, silantavimo procedūra ilgalaikėje perspektyvoje neapsaugo nuo dantų ar dantenų ligų.
„Tėvai, nuvedę vaikus pas odontologą bei padengę dantis silantais, atsipalaiduoja ir nebekreipia dėmesio į tai, kad vaikas tiesiog dantų nevalo, ar, šveisdamas paskubom, palieka dantų apnašas. Taip išeina, kad viena vertus gal ir gerai, kai viskas tvarkingai padaryta, bet padengti dantų vageles tvarkingai – sudėtinga. Antras dalykas – tėvai sau „pliusiuką užsideda“, bet nedirba to ugdomojo darbo, kurį turėtų“, – teigė ji.
„Skandinavai vaikams padeda dantis valyti iki 9 metų, kol vaikai išmoksta rašyti. Lietuvoje tėvams tai atrodo sunku, todėl vaikų dantų pažeidimo ėduonimi rodikliai labai aukšti. Tam įtaką daro ir valstybės politika, kuri turi būti perorientuota į profilaktiką, o ne į vaikų nuolatinių dantų protezavimo kompensavimą“, – pabrėžė A.Gerliakienė.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Odontologė A.Gerliakienė 15min patikino, kad tyrimas apie tariamą silantų pavojų iš esmės nėra informatyvus, o silantai, naudojami Lietuvoje, yra saugūs. Pasak jos, tyrimo apimtis yra per maža, o prasmės iš tokio tyrimo – mažai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
