Ar pinigų gynybai valstybė galėtų rasti pasispausdama: ko turėtų atsisakyti?

Pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai papildomai reikėtų skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. daugiau nei dabar.

Skaičiuojant pagal kitąmet prognozuojamą Lietuvos BVP, 0,4 proc. jo būtų 317,6 mln. o 0,7 proc. – 555,8 mln. eurų.

Politikų matomos galimybės, iš kur gauti šias lėšas, pastaruoju metu jau plačiai aptartos: kai kurių mokesčių didinimas, skolinimasis, šešėlio mažinimas.

Skirmantas Lisauskas/BNS nuotr. Gitanas Nausėda

Be kita ko, G.Nausėda po susitikimo su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku pažymėjo, kad reikia identifikuoti nebūtinas valstybės išlaidas ir jas nukreipti šalies gynybai ir socialiniam saugumui.

„Šalyje vyksta diskusijos dėl finansavimo šaltinių didesniam gynybos finansavimui, geresnėms sveikatos apsaugos paslaugoms, švietimui.

Politinių diskusijų dalyviams svarbu suprasti, kad prieš traukiant iš stalčių idėjas apie bet kuriuos visuotinius mokesčius, lygiagrečiai privalome užtikrinti ir piliečiams garantuoti, kad surenkami mokesčiai yra panaudojami efektyviausiu būdu“, – po to išplatintame prezidentūros pranešime cituotas valstybės vadovas.

Apie tai, kad vienas papildomo finansavimo krašto apsaugai šaltinių – galimas valstybės biudžeto išlaidų peržiūrėjimas (įšaldant tam tikrą jų dalį, sumažinus nebūtinus investicinius projektus), svarstė ir valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Lauktų siūlymų

Ar Finansų ministerija mato galimybių labiau taupyti – t. y., kaip kalba prezidentas, revizavus tam tikras viešąsias išlaidas, galbūt ne tokių būtinų atsisakyti, o lėšas nukreipti gynybos reikmėms?