„Manau, kad prezidentė su savo interpretacija perlenkė lazdą. Ministrai pirmininkai dažniausiai yra apskritai nerenkami daugelyje valstybių, taip pat ir monarchai nėra renkami, bet jie kalba valstybės vardu“, – atkreipia dėmesį Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas A.Krupavičius.
Vertindami prezidentės teiginį, jog skiriami valstybės pareigūnai neturėtų valstybės vardu daryti pareiškimų, politologai Lauras Bielinis ir Vytautas Dumbliauskas sako, kad ryškėja konfrontacija tarp Dalios Grybauskaitės ir socialdemokratų.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, politologo Lauro Bielinio, prezidentės vieša pastaba užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui leidžia įžvelgti konfrontacinę liniją, kuri skiria prezidentę nuo dabartinės valdančiosios daugumos, ypač socialdemokratų.
Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Lauras Bielinis |
„Kitaip tariant, L.Linkevičiaus atvejis leido sukonkretinti tą skiriamąją liniją, kurią peržengus, įmanomas konfliktas tarp socialdemokratų ir D.Grybauskaitės“, – mano L.Bielinis. Politologo tvirtinimu, prezidentė nuo pat pradžių pademonstravo savo siekį vienvaldiškai daryti sprendimus užsienio politikos srityje.
Panašiai mąsto ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas. Esą tokie pareiškimai rodo, kad politinis elitas nesutaria. Tačiau, pasak politologo, vienodų nuomonių pliuralistinėje visuomenėje ir negali būti – socialdemokratai turi savo supratimą, kaip gerinti įšalusius santykius su Lenkija, o prezidentė – savo.
Praėjusią savaitę į Lenkiją atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius interviu laikraščiui „Rzeczpospolita“ atsiprašė už savo kolegas, kurie beveik prieš trejus metus per paskutinį prezidento Lecho Kaczynskio vizitą nepritarė kompromisiniam lenkų mažumos atžvilgiu įstatymui dėl pavardžių rašymo.
Komentuodamas tuometį Lietuvos Seimo sprendimą dėl pavardžių rašymo, L.Linkevičius pareiškė, jog „tai – didelė gėda“.
Šalies vadovė, vertindama L.Linkevičiaus pareiškimą, teigė, kad „valstybės vardu daryti pareiškimus gali tik tautos renkami pareigūnai, o ne skiriami“.
Pasak A. Krupavičiaus, visi „garsiausi“ prezidentės posakiai paprastai atsiranda tada, kai ji ekspromtu atsakinėja į žurnalistų klausimus. „Jos viešųjų ryšių tarnyba turėtų pasakyti prezidentei, kad tokių neparuoštų, neapgalvotų pasisakymų reikėtų vengti, nes jie sukelia įvairiausių interpretacijų ir viešųjų ryšių problemų pačiai prezidentei. Manau, jos komanda vargu ar būtų leidusi, kad toks teiginys būtų pasakytas“, – tvirtina A. Krupavičius.