Kaip 15min.lt sakė Prancūzijos ambasados Lietuvoje ekonominės misijos vadovas Georges Regnier, geriausiai Vilniaus poreikius atitiktų būtent tramvajus ant padangų.
Pasak jo, investiciniai kaštai įrengiant „Translohr“ tramvajų būtų mažesni nei diegiant įprastą tramvajų ar metro. Vieno „Translohr“ tramvajaus linijos kilometro įrengimas kainuoja maždaug trečdaliu mažiau nei kilometro metro linijos.
„Statybų trukmė priklauso nuo vietovės specifikos“, – sakė G.Regnier. „Lohr Industrie“ atstovas Lietuvoje Laimonas Bučnys 15min.lt patikino, kad „Translohr“ tramvajaus linijos diegimo darbai būtų tik nežymus įprastos miesto tvarkos sutrikdymas. Pavyzdžiui, Kinijos mieste Tiandzine projektas buvo įgyvendintas per rekordiškai trumpą laiką – metus ir septynis mėnesius.
Pasak L.Bučnio, „Translohr“ tramvajus nesukelia jokios vibracijos ir triukšmo, todėl nekentų senamiesčio architektūriniam paveldui.
Nekenktų senamiesčiui
Tuo tarpu G.Regnier išvardijo ir daugiau tramvajaus ant padangų privalumų. Tramvajus yra greitesnis nei autobusas, o įrengiant jo linijas galima dar kartą apmąstyti miesto viešąsias erdves. Čia prancūzas pasitelkė savo šalies pavyzdį, kur diegiant tramvajaus linijas padaugėjo pėsčiųjų zonų.
Dar viena „Translohr“ tramvajaus ypatybė yra ta, kad jis nekenktų senamiesčio architektūriniam paveldui. Pasak L.Bučnio, tramvajus nesukelia jokios vibracijos ir triukšmo, yra kompaktiškas ir manevringas.
Vis dėlto, diegiant naują transporto priemonę labai svarbus yra visuomenės pripažinimas ir noras ja naudotis. „Prancūzai yra žinomi kaip žmonės, įsimylėję savo automobilius“, – sakė G.Regnier. Tačiau, jo teigimu, lengvasis tramvajus Prancūzijos miestuose buvo priimtas be didesnių sunkumų. Pasak jo, žmonėms tereikia laiko priprasti ir palyginti, kiek jiems kainuoja važinėti tramvajumi ir kiek automobiliu.
Vienas iš variantų
Vilniaus savivaldybės mero pavaduotojas Romas Adomavičius sakė, kad „Translohr“ tramvajus yra įdomus ir technologiškai, ir funkciškai. Jo teigimu, savivaldybės tikslas yra surasti visuomeninio transporto rūšį, kuri vežtų keleivius iš centro ir į jį, o tramvajus ant padangų – tik vienas galimų variantų.
„Pasiūlymas įdomus, o ar tiks Vilniui, dar turėsime apsispręsti“, – sakė R.Adomavičius ir nesutiko išduoti, į kokį sprendimą linkstama labiausiai. Pasak jo, reikia išanalizuoti visus duomenis, apgalvoti finansinius dalykus.
„Lėšų yra, jei tik pagaliau atrasime tą „stebuklingą raktą“, kaip pasinaudoti Europos Sąjungos pinigais, kurių Lietuva, deja, niekaip nesugeba įsisavinti“, – paklaustas, kiek ekonominės krizės metu galėtų kainuoti „Translohr“ tramvajaus įrengimas, sakė L.Bučnys.
R.Adomavičaus teigimu, tokie pasakymai – nieko naujo. „Kaltinimų galima primėtyti visiems. Čia ne kelias, o savotiškas spaudimas,“ – sakė vicemeras. Jis sakė, kad savivaldybė turi atsakingai parengti transporto rūšį, kuri nebrangtų, ne vieniems metams. Taip pat vicemeras pridūrė, kad įdiegus naują transporto rūšį, greičiausiai bus vieningi transporto bilietai.
