Užkliuvo ir Baltijos kelias
Kaip tik metinių dieną vienoje „Facebook“ grupėje buvo pasidalinta nuoroda į vaizdo įrašą, kuriame aptariami įvykiai iki pakto pasirašymo. Taip pat prisimintas Baltijos kelias, kuris buvo skirtas 50-osioms šio įvyko metinėms.
Nuo Vilniaus iki Talino nusidriekusi žmonių grandinė buvo įvertinta kaip mitas, mat ne tik vyko tam tikrame emociniame fone, bet ir buvo apipintas „faktiniais netikslumais“.
„Mūsuose priimtas Molotovo-Ribbentropo pakto, kaip „dviejų totalitarinių režimų“ suokalbio prieš „demokratiją ir laisvę“, o tuo pačiu – ir prieš Rytų Europos šalių valstybingumą, įvaizdis yra paremtas tam tikrų, esminių aplinkybių nutylėjimais.
Tai yra oficialioji istorijos versija linkusi nureikšminti ar tiesiog nutylėti realųjį Molotovo-Ribbentropo pakto kontekstą, be kurio objektyviai suprasti ar juoba įvertinti šio įvykio neįmanoma“, – paaiškino įrašo autorius Kristoferis Voiška.
Jis yra ir šios „Facebook“ grupės moderatorius, taip pat kalba vaizdo įraše, nuoroda į kurį pasidalijo.
Paneigė pakto vertinimą
Vaizdo įrašas rugpjūčio 23 d. buvo patalpintas „YouTube“ kanale „Tiesos keliu“. Šis „kairiosios-patriotinės minties kanalas“, kaip galima suprasti iš pateiktos informacijos, yra sukurtas ir pildomas to paties K.Voiškos.
Šis naratyvas skirtas išplauti SSRS, kaip šalies agresorės, kartu su Vokietija pradėjusios karą, įvaizdį.
20 min. trukmės vaizdo įraše jis skelbia atskleidžiantis „tiesą apie Molotovo-Ribbentropo paktą – nutylimą kontekstą“.
Anot jo, „mitas, sukonstruotas apie Ribbentropo-Molotovo paktą“, yra viena didžiųjų melagysčių, kuriomis paremta valstybė.
„Jei eini į mokyklą Lietuvoje, girdėsi tokią istoriją: buvo du labai labai labai blogi dėdės, Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas, – įraše pasakoja K.Voiška. – Ir Vokietija, ir Tarybų Sąjunga buvo baisūs režimai, kraugeriškos diktatūros, baisiausi žmogėdros, psichopatai ir žmogžudžiai, jie visiškai vienodi.
Ir štai iš giedro dangaus šiems dviem psichopatams kilo mintis, kad reikia suvalgyti Lenkiją, ją pasidalinti, tuo pačiu praryti Pabaltijo valstybėles. Tuo tikslu jie sudarė paktą, pasidalijo įtakos zonomis šitoje Europos dalyje. Prie to paties (pasirašė) nepuolimo sutartį.
Kad jie prarijo Lenkiją, J.Stalinas prarijo Pabaltijo valstybėles, įskaitant mūsų Lietuvą. Per tai mes, lietuviai, praradome valstybingumą, baisiai nukentėjom, kad realiai komunizmas, nacizmas, Tarybų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – visiškai tapatūs dalykai.
Kad Ribbentropo-Molotovo paktas – didžiausias nusikaltimas, kuris faktiškai startavo Antrąjį pasaulinį karą, pareikalavusį dešimčių milijonų žmonių gyvybių. Kitaip tariant, kad du totalitariniai režimai su šitais dviem psichopatais, J.Stalinu ir A.Hitleriu, kad jie sukėlė, startavo Antrąjį pasaulinį karą.“
Šį naratyvą K.Voiška vadina mitu (nuo maždaug 4.30 min. laiko žymos). Mat esanti „sukonstruota tam tikra emocinė atmosfera, kad baisūs blogiečiai mus nuskriaudė ir esame aukos“, kartu „nutylimi esminiai momentai“ – praėjusio amžiaus 4-ojo deš. įvykiai.
Matydama nacistinės Vokietijos keliamą grėsmę SSRS esą dar 1934 m. kreipėsi į Vakarų Europos šalis su siūlymu sudaryti nepuolimo sutartis ir formuoti kolektyvinio Europos saugumo sistemą.
Atsiliepė tik Čekoslovakija, su kuria susitarimas buvo sudarytas, o didžiosios valstybės siūlymą atmetusios.
„1938 m. Miunchene suvažiuoja Vakarų demokratijų lyderiai, jie praktiškai perleidžia Čekoslovakiją vokiečiams. Tada Vakarų demokratijos sudaro nepuolimo sutartį su vokiečiais. Vokiečiai praryja Čekoslovakiją. Čekoslovakijos dalybose dalyvauja ta pati Lenkija, ji irgi atsikanda Čekoslovakijos gabalą.“
Užėmė dalį Čekoslovakijos
Čia kalbama apie 1938 m. rugsėjo 29-30 d. susitikimą, kuriame Vokietija, Italija, Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė vadinamąjį Miuncheno susitarimą. Pagal jį Čekoslovakija privalėjo atiduoti savo pasienio regionus (vadinamąjį Sudetų kraštą), kurioje daugumą sudarė etniniai vokiečiai.
Po Pirmojo pasaulinio karo Europos žemėlapis buvo perbraižytas. 3 mln. vokiečių atsidūrė Čekoslovakijoje. Į valdžią atėjęs A.Hitleris užsimojo suvienyti visus vokiečius. Sudetuose kilę vokiečių protestai išprovokavo čekų policijos smurtą. 1938 m. gegužę tapo aišku, kad fiureris ir jo generolai rengia Čekoslovakijos okupacijos planą.
Šiandienos V.Putino režimui, siekiančiam atgaivinti J.Stalino imperiją, būtina populiarinti skirtingas datas kaip karo pradžią.
A.Hitleris grasino pradėti karą Europoje, jei ši teritorija nebus atiduota Vokietijai. Kitų trijų šalių lyderiai sutiko su aneksija mainais į taikos pažadą. Čekoslovakija, kuri nebuvo Miuncheno derybų šalis, sutiko dėl didelio britų ir prancūzų spaudimo. 1938 m. spalio 1-10 d. vokiečių kariuomenė regioną užėmė.
Paliko naciams, galiausiai okupavo sovietai
1939 m. nacių lyderiui, besirengiančiam karui su Lenkija, buvo svarbu išardyti britų ir prancūzų su SSRS kuriamą antihitlerinę koaliciją.
A.Hitleriui pavyko patraukti J.Staliną savo pusėn pažadais leisti laisvai veikti Baltijos šalyse ir tuometės Lenkijos rytinėse žemėse.
Pastarasis savo ruožtu siekė išardyti Vokietijos ir Japonijos sąjungą prieš sovietus.
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašė užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas ir užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas. Ja sutarta, kad, Vokietijai užpuolus Lenkiją, SSRS liks neutrali (o faktiškai – palanki vokiečiams).
Pagal papildomą slaptą protokolą į sovietų įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Besarabija.
Lietuva buvo palikta Vokietijai, abi pusės pripažino mūsų šalies interesus Vilniaus krašte.
Besikeičiant geopolitinei situacijai, 1940 m. birželį J.Stalinas ryžosi okupuoti visą Lietuvą (kartu ir Latviją bei Estiją). Po ilgų derybų su vokiečiais 1941 m. sausį Maskvoje pasirašytu slaptuoju protokolu SSRS už Suvalkijos ruožą įsipareigojo Vokietijai sumokėti 7,5 mln. dolerių.
Ne pagal Vokietijos planus SSRS įvykdyta Baltijos šalių okupacija buvo vienas motyvų A.Hitleriui pradėti rengtis karui. 1941 m. birželio 22 d. Vokietijai užpuolus SSRS jų pasirašytos sutartys neteko galios, bet liko slaptųjų susitarimų padarinys – Baltijos valstybių aneksija.
Kaltę permeta britams, prancūzams, net lenkams
Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ teigimu, teiginius, esą Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne dėl Molotovo-Ribbentropo pakto, o anksčiau, aktyviai platina Kremliaus žiniasklaida ir prokremliški veikėjai.
Tikslas – sudaryti įspūdį, jog dėl karo kaltos ir Vakarų šalys (Didžioji Britanija, Prancūzija, Lenkija ir t.t.), įvairiais laikotarpiais sudarinėjusios sutartis su Vokietija.
Centras atliko tyrimą, kaip Kremliui palankioje žiniasklaidoje ir kokiame kontekste 2024-aisiais buvo vaizduojamas šis susitarimas. Buvo analizuoti 198 nuo metų pradžios publikuoti turinio vienetai. 124 iš jų paktas nušviestas teigiamame kontekste.
Pagrindinė transliuojama žinutė – Molotovo-Ribbentropo paktas niekuo neišsiskyrė iš to meto teisinio konteksto ir kitų Europos šalių sutarčių su nacistine Vokietija.
„Debunk.org“ analitiko Algirdo Kazlausko žodžiais, šis naratyvas skirtas išplauti SSRS, kaip šalies agresorės, kartu su Vokietija pradėjusios karą, įvaizdį.
„Po raštiško J.Stalino patikinimo, jog jis negins A.Hitlerio užpultos trečiosios pusės, jau po savaitės pradėta nacių invazija nedviprasmiškai byloja apie karo pradžią.
Todėl šiandienos V.Putino režimui, siekiančiam atgaivinti J.Stalino imperiją, būtina populiarinti skirtingas datas kaip karo pradžią.
Tikslas – sudaryti įspūdį, jog dėl karo yra kaltos ir Vakarų šalys (Didžioji Britanija, Prancūzija, Lenkija ir t.t.), įvairiais laikotarpiais sudarinėjusios sutartis su Vokietija. Tokiu būdu lengviau įtvirtinti SSRS, kaip tariamos aukos, į karą ne savo valia įtrauktos tik 1941 m. birželį, vaidmenį“, – kalbėjo „Debunk.org“ ekspertas.
Taip pat skaitykite: Kremliaus žiniasklaida bando įteigti, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne dėl Molotovo-Ribbentropo pakto
1989 m. pabaigoje SSRS liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė paktą ir jo slaptuosius protokolus kaip „teisiškai ydingus ir negaliojančius“. Tačiau dabartinis V.Putino režimas po truputį vykdo reabilitaciją, atkreipė dėmesį „Debunk.org“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginiai, esą Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne nuo Molotovo-Ribbentropo pakto, atitinka Kremliaus propagandą ir yra skirtas įtvirtinti SSRS, kaip tariamos aukos, į karą ne savo valia įtrauktos tik 1941 m. birželį, vaidmenį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
