Nuo sveikatos ministrės ir premjero per politikus iki įvairiausių ekspertų nuvilnijo kalbos apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo, alkoholio pardavimo draudimus, net parduotuvėlių naikinimus mažuose miesteliuose.
Bėda ta, kad kažin ar viską galime suversti alkoholiui? Kai susidėlioja visa istorija, labai įtikinančiai skamba LRT televizijos laidos „Savaitė“ kalbintos gydytojos žodžiai – dabar gera proga daryti reviziją savo pačių įgalumui.
Panašu, jog, kas toks Rimantas Bekintis, nežinojo nei jo sugyventinė, nei Probacijos tarnybos darbuotojai, nei Kražių seniūnas, policija, nei miestelio gyventojai. Pats įtariamasis teisinasi žudęs „per girtumą“.
Lyg išgirdę šį pasiteisinimą, lengviau atsikvėpė ir atsakingos tarnybos, pareigūnai, net kai kurie politikai, radę tragedijos kaltininką – alkoholį. Apie alkoholį šioje istorijoje kalbama daugiau nei apie patį įtariamą žudiką.
Nieko nebijojo
57-erių įtariamasis žudynėmis kalėjimuose praleido daugiau nei pusę savo amžiaus. Jau būdamas 19 m., jis buvo teistas už ginkluotą apiplėšimą, o 26 m. – už žiaurų senolės nužudymą. Prieš ir po šių nusikaltimų jo sąskaitoje daugybė plėšimų, vagysčių, smurto Utenos, Anykščių ir Kelmės rajonuose.
Vartojo ne tik alkoholį, bet ir narkotikus. O pastaruoju metu jis šiurpino Kražių seniūnijos darbuotojus. Dėl smurto prieš sugyventinę šiemet nuteistas lygtinai ir perduotas Probacijos tarnybos žinion, kuri jam skyrė elgesį gerinančių programų ir viešųjų darbų, nurodė nevartoti kvaišalų. Tačiau, užuot lankęs paskaitas, jis toliau gėrė ir šiurpino kaimą.
Psichiatrė Vilma Andrejauskienė sako, kad šiam žmogui buvo sudarytos visos sąlygos piktnaudžiauti savo elgsena.
„Trumpoji kelių valandų paskaita dar nė vieno „neišprotino“, kad jis keistų savo elgseną. Žmogus keičiasi tada, kai jis išsigąsta. Kražių istorijos atveju tas žmogus nebijojo“, – tikina gydytoja, psichiatrė V.Andrejauskienė.
Prievarta alkoholizmo neišgydysi
Vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė teigia, kad privatus ir valstybinis finansavimas paprastai skiriamas moterims pagelbėti įvairių krizių metu. Tuo metu apie pagalbą vyrams kalbėti net nejauku. O realybė esą tokia – dalis jų jau niekuomet nebegrįš į visavertį gyvenimą.
„Tas, kuris jau yra priklausomas, tai iš tiesų jis nėra motyvuotas. Kol nepasiekia dugno. Tai, jei tą dugną pasiekia dar turėdamas kažkiek sąmoningumo, tai atsispiria. Dalis visuomenės, kaip sakiau, tikrai nebegrįš į pilnavertį gyvenimą“, – sako Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė D.Bubnienė.
Psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rusteika nepritaria po Kražių žudynių pasigirdusioms kalboms grąžinti sovietmečiu buvusį tokių asmenų prievartinį gydymą. Beje, tokios idėjos šalininkai – ir sveikatos apsaugos ministrė, ir premjeras. Specialistas tikina, esą nėra nė vieno medicininio gydymo metodo, kuris, taikant prievartą, išgydytų priklausomybę. Per prievartą medikai galintys tik medikamentais numalšinti psichozę. O atsikratyti priklausomybės galima tik motyvuotam žmogui norint gydytis.
„Jeigu ir teismas skirtų, koks prievartinis metodas gydymo tokio žmogaus galėtų būti taikomas? Kodavimas? Ten tik įtaigos metodas, jeigu pats žmogus nori. Prievarta jis neįmanomas. Torpedos? Be žmogaus sutikimo negali daryti. Nėra metodo. Ir viso to gydymo metodo esmė, kad be žmogaus noro vidinio rezultato nebūna“, – aiškina Psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas M.Rusteika.
Psichiatrė V.Andrejauskienė teigia priešingai, kad ydinga praktika suteikti teisę pačiam sergančiajam spręsti, gydytis jam, ar ne.
„Kalbame apie liberalizmą, kuris atsisuka prieš (mus). Kažkodėl narkotikų vartotojams tai galioja, tad kodėl neturėtų galioti alkoholio problemas turintiesiems?“ – klausia V.Andrejauskienė.
Nusikalstamai neprižiūrėjo
Jeigu nuomonės dėl priverstinio alkoholizmo gydymo išsiskiria, tai vienu klausimu sutaria visi – dėl keturių žmonių žūties Kražiuose ne alkoholis vienintelė bėda, atsakomybė, pirmiausia, krenta ant valstybės institucijų.
„Aš, vertindamas tokius Probacijos tarnybos veiksmus, manau, kad šitie veiksmai, kadangi padaryta negrįžtama žala – žmonių gyvybė atimta, turi būti įvertinami atitinkamai, nes akivaizdu, kad neveikimas buvo nusikalstamas“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius.
„Yra valstybės prievartos, būtent policijos, Probacijos tarnybos – visos tos tarnybos irgi turi būti jau nuo mažiausio nusižengimo žingsnio „įjungtos“. Kol nėra nusižengimo, manau, patį žmogų gali paveikti šeima, darbdavys, visuomenė“, – sako Psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas M.Rusteika.
„Negalima dėti akcento ant alkoholio: kad alkoholis kaltas, alkoholis tą su tuo žmogum padarė, alkoholis privertė. Nieko jis nepadaro pats. O pagalbos būdų yra labai daug. Tai gera proga padaryti reviziją pačių savo įgalumui – ką mes kiekvienas galime padaryti“, – teigia V.Andrejauskienė.
Seimo narys V.Gailius sako, jog Kražiai – jo tėvo gimtinė, o draugas, tragedijos išvakarėse savo mamą išsivežęs iš Kražių, pasirodo, apsaugojo nuo dar vienos žmogžudystės. Įtariamasis beldėsi ir į jos namų duris.
Kone 30 metų įkalinimo įstaigose praleidusiam žmogui paskiriamos elgesį gerinančios programos ir patariama atsisakyti kvaišalų. Jam skirtų viešųjų darbų neišsiblaivantis pilietis vengia. Ir niekam dėl to galvos neskauda: nei dėl tų programų skyrimo, nei dėl to, kad jų nesilaikoma. Tai argi vien alkoholis buvo kaltas?
