Sezoninis laikas – Briuselio diktatas?
Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) kandidatas P.Gražulis ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas V.P.Andriukaitis dėl laiko keitimo susikirto per debatus LRT radijo eteryje. Juos radijas transliavo gegužės 30-osios rytą.
Prie to P.Gražulis perėjo laidos pabaigoje prabilęs apie pamatinių vertybių gynimą ir kovą su tariamu diktatūros diegimu.
„Europos Sąjunga (ES) – tai laisvų valstybių sąjunga, – aiškino jis. – O dabar per visokius reglamentus tiesiog suvaržoma. Net laikrodžių mes negalim… (nuspręsti) pati šalis, sukinėti ar nesukinėti rudenį ir pavasarį.
Įsivaizduokit, kiek sureguliuota Europa – žingsnio į šoną negali žengti. Greitai nereikės nacionalinio parlamento, viską reguliuos Briuselis. Šitaip negali būti. Ir einame tuo centralizacijos keliu labai stipriai.“
Buvęs eurokomisaras, ministras ir Seimo narys, signataras atkirto, kad Bendrijoje laikrodžių sukinėjimas perleistas šalių narių kompetencijoms.
Taip pat skaitykite: Laikas eina, o laiko keitimas lieka: kodėl niekaip nenustojame sukioti laikrodžių?
„Tas padaryta jau prieš ketverius metus. Europos Komisija (EK), man dalyvaujant, priėmė sprendimą perleisti šitą teisę pačioms šalims narėms. Ir Lietuvos sprendimas yra būtent Lietuvos. Todėl šiandien ir yra neatitikimai tarp valandų ir tarp šalių“, – tvirtino V.P.Andriukaitis.
P.Gražulio ši replika neįtikino: „Pirmą kartą tai girdžiu. Visi europarlamentarai dabartiniai teigė, kad ta teisė nesuteikta narėms.“
Kandidatų apsižodžiavimą galima išgirsti LRT radijo debatų, transliuotų gegužės 30 d., įraše nuo 46.30 min. laiko žymos.
Jų dialogas aprašytas ir tinklalapyje 77.lt, kuriame klaidingos informacijos skelbimu vienareikšmiškai apkaltintas buvęs EK narys: „V.Andriukaitis debatuose melavo, bet neraudonavo: teigė, kad Lietuva sukioja laiką pati“.
Nei vienas, nei kitas politikas neišvengė daugiau ar mažiau klaidinančių interpretacijų, tačiau jie kartu teisingai nusakė ES susidariusią painiavą dėl vasaros laiko įvedimo. Netiesa, kad narės jau gali su laikrodžiais elgtis, kaip tinkamos.
EK ir EP siūlė laiko nebekeisti
Sezoninį laiką turi ne tik Bendrijos narės, bet ir kai kurios kitos pasaulio šalys, tik jis ne visur įvedamas tuo pačiu metu.
ES narėse, taigi ir Lietuvoje, vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, 3 val. nakties laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį. Prie žiemos laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. rodykles persukant valanda atgal.
Tai yra įprotis, susiformavęs dar iki ES įkūrimo. Pirmą kartą sezoninis laikas, siekiant taupyti energiją, buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metais. XX a. aštuntajame dešimtmetyje daugelyje šalių jis vėl imtas taikyti.
Pirmuosius teisės aktus dėl vasaros laiko įvedimo ES priėmė 1980 m. Vieningos tvarkos buvo laikomasi siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą.
2000-ųjų pavasarį Lietuva, atsižvelgusi į visuomenės apklausos rezultatus, pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo neįvedė vasaros laiko. Ruošiantis stoti į ES, to atsisakyta ir nuo 2003-iųjų laikas pavasarį ir rudenį vėl keičiamas.
Taip pat skaitykite: Laiko persukimas: koks poveikis sveikatai, kaip pasiruošti?
Dabartinė direktyva dėl sezoninio laiko įsigaliojo 2001 m. Bet 2018-ųjų vasarį EP priėmė rezoliuciją, kuria paragino EK įvertinti šią tradiciją ir prireikus jos atsisakyti.
EK netrukus pateikė pasiūlymą nebesukioti laikrodžių ir kad valstybės galėtų pačios nuspręsti, kuriuo laiku gyventi. Gyventojų apklausoje net 84 proc. iš 4,6 mln. dalyvavusiųjų pareiškė norą laiko nebekeisti.
Europarlamentas poziciją dėl to paskelbė 2019 m. kovą – didžiule persvara nubalsavo už tai, kad nuo 2021-ųjų laikrodžiai nebebūtų persukami ir kad valstybės pačios galėtų nuspręsti, kuriuo laiku gyventi.
Įstrigo dėl „Brexit“, COVID-19 ir karo
Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl sezoninio laiko nesulaukta. EK nerodė iniciatyvos stumti idėją į priekį ir viskas liko po senovei.
Mat netrukus ES užgriuvo įvairios krizės – „Brexit“, COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, tad planas stabdyti laiko keitimą buvo atidėtas iki kol kas nežinomo meto.
Taigi teisus V.P.Andriukaitis teigdamas, kad Bendrijos narės pačios turėtų pasirinkti, kuriuo laiku gyventi. Jos ir dabar gali nuspręsti, kurioje laiko juostoje būti.
Šiuo metu ES yra trys standartinės laiko juostos. Vakarų Europos laiku gyvena Airija ir Portugalija.
Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Graikija, Kipru, Latvija, Suomija ir Rumunija priklauso Rytų Europos laiko zonai. Likusiose 17 šalių galioja Vidurio Europos laikas.
Taip pat skaitykite: Gyvenome ir Maskvos, ir Europos laiku: ką jo keitimas turi bendro su vabzdžiais, arkliais bei karvėmis
Tačiau galutinio tvirto sprendimo dėl laikrodžių sukiojimo Bendrijoje dar nėra, o jį turėtų priimti ES, kaip teigė P.Gražulis.
Tačiau jis situaciją pristatė pernelyg kategoriškai – netiesa, kad tai „reguliuoja Briuselis“. Diskusijos dėl sezoninio laiko prasidėjo dėl žmonių nepasitenkinimo laiko keitimu ir kai kurių valstybių išreikštos pozicijos, kad to reikėtų atsisakyti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad ES leido valstybėms narėms pačioms pasirinkti, ar nustoti pavasarį ir rudenį sukioti laikrodžius. Kai kurios Bendrijos institucijos pritarė tokiam siūlymui ir sutarė, kad pačios narės galėtų apsispręsti, kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – gyventi, tačiau galutinio sprendimo dar nėra. Tačiau Briuselio diktatūra to negalima vadinti – mintis atsisakyti sezoninio laiko gimė iš gyventojų ir kai kurių valstybių nepasitenkinimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
