Sutampa su sąmokslo teorija
„Civilizuotoje Japonijoje mėsa jau ruošiama iš žmogaus išmatų“, – prieš gerą savaitę savo bičiuliams ir sekėjams paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas.
Vyras pasidalijo 44 sek. trukmės filmuku, kuriame rusiškai paaiškinta technologija: „Jie sukūrė mėsą iš jūsų atliekų. Japonijos mokslininkai sukūrė metodą, kaip pagaminti valgomus kepsnius iš žmogaus fekalijų. Neįtikėtina, bet tai jau realu.“
Tyrėjas iš Okajamos laboratorijos Mitsujuki Aikido esą bendradarbiavo su „Tokyo Sewage“ (šalies sostinės nuotekų tinklų bendrove), siekiant išspręsti atsikratymo kanalizacijos purvu problemą.
„Jie aptiko, kad purve yra daug baltymų, kuriuos pagamino bakterijos. Komanda išskyrė ir sujungė šiuos baltymus su reakcijos stiprikliu. Išėjo sintetinis steikas. 63 proc. mėsos sudaro baltymai, 25 proc. – angliavandeniai, 3 proc. – lipidai, 9 proc. – mineralai.
Raudonam atspalviui, kuris būdingas mėsai, išgauti panaudoti maistiniai dažai. Taip pat – sojos baltymai skoniui pagerinti.“
„Kuo toliau, tuo sudėtingesnė jų darbotvarkė“, – įrašą dar pakomentavo lietuvis.
Ši frazė atitinka sąmokslo teoriją apie „naują pasaulio tvarką“. Tikintieji ja tvirtina, esą COVID-19 pandemija buvo surežisuota, skiepai nuo šios ligos yra kenksmingi ir skirti žmonijai išnaikinti, pasitelkus dirbtinį intelektą ir 5G ryšį pasaulyje kuriama nauja tvarka, kurios tikslas – visus kontroliuoti, o už to stovi technologijų elitas.
Pastaraisiais metais ši sąmokslo teorija buvo papildyta mitais apie tai, kad žmonės bus verčiami valgyti vabzdžius, kirminus ar laboratorijose išaugintą mėsą. Taip pat – kad per maistą bus skiepijami.
Taip pat skaitykite: Internete – vėl panika dėl svirplių maiste: ar tikrai jų jau sunku išvengti?
Taip pat skaitykite: Pasibaisėjo be reikalo: šokiruojantys mėsainiai buvo serialo reklama, jų nebegamina
Taip pat skaitykite: Varlė ir obuolys ant maisto produktų nesusiję nei su Billu Gatesu, nei su skiepais
Šis naratyvas skleidžiamas įvairiose Europos šalyse, jis ypač eskaluojamas Rusijos propagandoje.
Valgiusiųjų „mėsą“ įspūdžių nėra
Tačiau tai nėra naujiena – internete galima rasti ir įvairių žiniasklaidos priemonių žinučių apie šią technologiją. Analogiška informacija buvo skelbiama šiemet (čia, čia, čia), 2018 m., 2012 m., 2011 m. (čia, čia, čia).
Panašių vaizdo įrašų pilna ir „TikTok“ (čia, čia).
Nei paskelbtajame lietuvio, nei kituose vaizdo įrašuose, nei straipsniuose nepateikta daugiau informacijos, kuri patvirtintų, kad tokie eksperimentai tikrai vyko ir gautas minimas rezultatas – kepsniui tinkama mėsa.
Straipsniuose ne tik panašiai trumpai aprašyta dirbtinės mėsos gaminimo technologija, bet ir atkreiptas dėmesys į maisto trūkumo problemą, primintos jos alternatyvos, pavyzdžiui, soja.
Bet niekur nepakalbintas minėtas mokslininkas, neparodyta, kaip iš nuotekų išgaunami baltymai ir vėliau paverčiami mėsa, kaip atrodo tas iš jos pagamintas kepsnys. Nėra ir virtuvės šefų ar medikų komentarų, ar tokia mėsa tinka patiekalams, ją ragavusių žmonių įspūdžių.
Lietuvio pasidalintame ir kai kuriuose kituose klipuose rodoma mėsa (neaišku, ar ji gauta įprastu – iš gyvulių, ar aptariamu būdu), laboratorijos ir juose dirbantys žmonės, tunelis netoli Tokijo (suprojektuotas ne nuotekoms, o didžiulio cunamio ir potvynio atvejui), dirbtinės mėsos sudedamąsias dalis ant lentos surašantis vyras (jos ir procentai atitinka minimus vaizdo įraše, bet ar šie 63 proc. baltymų gauti iš nuotekų, nepatikslinta).
Vaizdo įraše rodomas vyro, pristatyto kaip M.Aikido, veidas. Ši nuotrauka matyti koliaže, kuris 2021 m. vasarį buvo panaudotas įraše rusiškame socialiniame tinkle „Pikabu“. Čia taip pat buvo paaiškina, esą japonai rado būdą gaminti mėsą iš žmonių ekskrementų.
Apsigavo ir solidi žiniasklaida
Sušmėžuoja ir dar vienas veidas už lėkštės, prikrautos tariamai iš bakterijų pagamintos mėsos. Šį kadrą galima rasti ir 2010 m. spalį „YouTube“ kanale „ahscotty“ paskelbtame pustrečios minutės trukmės vaizdo įraše.
Pastarajame vyras, pristatytas panašiu vardu ir pavarde – Mitsuyuki Ikeda, pats pasakoja apie baltymų išgavimą: „Nuotekų dumble yra didelis kiekis proteino. Tyrėme, ar galėtume išgauti šiuos baltymus ir perdirbti juos į mėsos pakaitalus.“
Toliau pasakojama, kad dirbtinei mėsai įprasta spalva suteikiama maistiniais dažais (mat, kaip galima suprasti iš rodomų vaizdų, šiaip ji yra rusvai pilkšva). Skonis esą primena jautienos.
Kanale, sukurtame 2009 m. spalį, šiuo metu yra septyni vaizdo įrašai, naujausias buvo paskelbtas prieš devynerius metus. Klipas pavadinimu „Mėsa, pagaminta iš išmatų (šūdo mėsainiai)“, yra ne tik seniausias, bet ir populiariausias – iki šiol peržiūrėtas daugiau nei 91 tūkst. kartų.
Užtruko kelis mėnesius, kol šią informaciją pasigavo įvairios, net žinomos visame pasaulyje žiniasklaidos priemonės. 2011 m. vasarą FoxNews.com mokslo skiltyje pranešė, kad „Japonijos mokslininkai kuria mėsą iš išmatų“, o britų dienraščio „Daily Mail“ portalas „The Mail Online“ – kad „japonų mokslininkas gamina „skanų“ mėsainį iš... žmogaus ekskrementų“.
Panašiu metu pasirodė ir minėtos žinutės Rusijos interneto erdvėje. Naujieną skelbė ir kitos žiniasklaidos priemonės. Absoliuti dauguma užsikabino už šokiruojančios informacijos, nors bjauriausių detalių vengė, tačiau mažai kas ėmė tikrinti, ar ji teisinga. Beje, daugelio šių straipsnių nebegalima rasti – jie buvo pašalinti.
Nėra nei laboratorijos, nei mokslininko
Žurnalistas Justinas Elliottas tinklalapyje „Salon“ dar 2011 m. nupasakojo melagienos atsiradimo kelią. Anot jo, pirmiausiai 2010-ųjų spalį „YouTube“ kanale „ahscotty“ pasirodė minėtas vaizdo įrašas.
2011 m. balandį kitame „YouTube“ kanale buvo įkeltas tas pats klipas su pavadinimu „Pasaulinės maisto krizės sprendimas – valgykime išmatų mėsainius!?“ Kanalo įkūrėjas nurodė jį radęs tinklalapyje „LiveLeak“, kuriame žmonės dalijasi vaizdo įrašais. Čia jį paskelbęs žmogus nurodė radęs klipą kažkur internete.
Tų pačių metų birželį istorija, paremta šiuo vaizdo įrašu, atsirado viename tinklaraštyje, tinklalapyje „Digital Trends“. Pastarojo paskyroje „Facebook“ sulaukė daugiau nei 83 tūkst. paspaudimų „patinka“.
Paieška interneto archyve parodė, kad panaši informacija nuo JAV ir Kanados iki Australijos buvo platinama jau 1993 m.
Tačiau internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „mėsa išmatos Japonija“, nėra jokių oficialių (pavyzdžiui, minėtos laboratorijos, Japonijos vyriausybės, paties mokslininko, „Tokyo Sewage“ ir pan.) pranešimų apie tokį revoliucingą atradimą.
Jis galėtų padėti spręsti maisto trūkumo problemą, ne viename žiniasklaidos pranešime minėtą prie informacijos apie kepsnius iš bakterijų. Todėl tai turėjo sulaukti net tokių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, dėmesio.
Vaizdo įrašas, nuo kurio prasidėjo melagienos kelias, neprimena tikro naujienų reportažo, tačiau atrodo patikimai, kalbinamas mokslininkas, rodoma, kaip jis dirba, net tariamai sukurta mėsa. Bet kai kurios detalės sukelia abejonių. Pavyzdžiui, ant šaldytuvo, kuris praveriamas ties 1.34 min. laiko žyma, angliškai ir japoniškai užrašyta „Šūdo mėsainis“. Pabaigoje ant pastato matomi hieroglifai, anot „Forbes“, – ne japoniški, o kiniški.
Be to, šio JAV dienraščio tinklalapio teigimu, nėra tokios Okajamos laboratorijos, kuri užsiimtų panašiais tyrimais. Okajamos universitetas turi nemažą tiksliųjų ir gamtos mokslų padalinį, bet jame Mitsuyuki Ikeda nedirba.
Ieškant šio žmogaus internete, dauguma nuorodų veda į pasakojimus apie mėsą iš nuotekų. Tačiau Mitsuyuki Ikeda šiame mieste tikrai gyvena, bet jis yra Okajamos UNESCO asociacijos prezidentas. Vyro savo veiklą apibūdina taip: „aplinkosauginės švietimo sistemos kūrimas taikiai globaliai visuomenei“.
15min verdiktas: melas. Įrašai ir straipsniai apie mėsą, tariamai sukurtą iš išmatose rastų bakterijų, paremti 2010 m. internete paskelbtu vaizdo klipu, bet pati istorija žiniasklaidoje buvo pasakojama jau 1993 m. Jokios oficialios informacijos apie šį svarbų išradimą nėra. Žmogus tokiu pačiu vardu, kaip minimas mokslininkas, užsiima visai kita veikla.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
