2023 11 22

Ar tikrai Lietuvoje neregistruojamos komplikacijos pasiskiepijus nuo COVID-19?

Ar tikrai sveikatos apsaugos ministras yra nurodęs neberegistruoti komplikacijų po COVID-19 vakcinos? Nuostabą dėl to išreiškė ne tik buvęs ministras Aurelijus Veryga, bet ir šimtus tūkstančių sekėjų internete turintis „vakcinų saugumo tyrinėtojas“ iš JAV. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paneigė, kad tokie duomenys nerenkami, – tiesiog taikoma kitokia tvarka, o ji buvo nustatyta dar 2021 metais.
Atidarytas vakcinacijos centras „Akropolyje“
Skiepijimas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nepaisant to, socialinio tinklo „X“ (buvusio „Twitter“) vartotojo komentarai apie Lietuvoje galiojančią tvarką į mūsų šalį sugrįžo sąmokslo teorijos pavidalu.

Užkliuvo senas punktas

„Visų mūsų labui labai norėčiau tikėti, kad šitam, mano raudonai pabrauktam, punktui ministro įsakyme yra kažkoks mokslinis, racionalus paaiškinimas, – prieš savaitę savo paskyroje „Facebook“ parašė A.Veryga. – Aš jo kol kas neradau.

Ir, tiesą sakant, net neturiu jokios logiškai paaiškinamos versijos, išskyrus tokią, kad kažko registruoti tiesiog nenorima…“

Seimo narys kartu pasidalijo poros punktų iš sveikatos apsaugos ministro įsakymo ekrano kopija. Lapkričio 3-iąją buvo paskelbti, o kitą dieną įsigaliojo kai kurie jo pakeitimai.

Ekrano kopijoje matyti 23 ir 24 punktai iš įsakymo VI skyriaus „Komplikacijų po skiepų registravimas ir informacijos apie jas teikimas“.

Pirmajame punkte nurodyta, kad komplikacijos po skiepų ar skiepijimo specifiniais imunoglobulinais bei serumais yra registruojamos Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC).

Unsplash nuotr./Vakcina
Unsplash nuotr./Vakcina

„Gydytojas, diagnozavęs komplikacijas po skiepų (išskyrus, kai komplikacijos diagnozuotos po skiepijimo COVID-19 vakcina), užpildo Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolą ir per 15 kalendorinių dienų nuo komplikacijos po skiepo nustatymo (jei komplikacija po skiepo sukėlė pavojų gyvybei ar mirtį, – per 1 kalendorinę dieną) išsiunčia raštu NVSC“, – rašoma kitame punkte.

A.Veryga pabraukė dalį šio punkto pirmo sakinio: „Gydytojas, diagnozavęs komplikacijas po skiepų (išskyrus, kai komplikacijos diagnozuotos po skiepijimo COVID-19 ligos vakcina)“, taip suponuodamas, esą dabar duomenys apie šias komplikacijas nėra renkami. Kaip tik šią frazę jis ir pakomentavo.

Įžvelgė būdą „COVID vakcinas padaryti saugias“

Eksministro įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ prieš savaitę galėjo likti tik nedideliu nepasitenkinimu įpėdinio sprendimais. Juoba kad A.Verygos komentaras didelės diskusijos nesukėlė: per beveik savaitę sureagavo per 170 žmonių, daugiau nei 30 pasidalijo, bet pakomentavo vos 4.

Bet trimis dienomis anksčiau įrašą apie komplikacijų registravimo tvarką paskelbė „X“ vartotojas Steve’as Kirschas, prisistatantis tiesos sakytoju, kritišku mąstytoju, COVID-19 Early Treatment Fund (CETF, angl. COVID-19 ankstyvojo gydymo fondo) įkūrėju, Vakcinų saugumo tyrimų fondo atstovu, verslininku, filantropu ir aplinkosaugininku.

„Tai – ne pokštas. Skamba kaip pokštas, bet tai tikra, ir aš turiu tai įrodančius dokumentus“, – savo komentarą pradėjo Kalifornijoje gyvenantis vyras. Per 10 dienų jo įrašas perskaitytas 1 mln. kartų.

S.Kirschas su doze ironijos paskelbė, kad „Lietuva sugalvojo puikų metodą, kaip padaryti COVID vakcinas saugias“.

Po to jis paaiškino vakcinų sukelto šalutinio poveikio registravimo pokyčius pastaraisiais metais: „Iki 2021 m. spalio 29 d. gydytojai privalėjo pranešti Lietuvos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) apie absoliučiai visų vakcinų šalutinį poveikį.“

Tuomet, anot jo, buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl komplikacijų po skiepijimo registravimo ir informacijos apie jas teikimo“: „Nuo 2021 m. spalio 30 d. Lietuvos gydytojams buvo uždrausta pranešti apie COVID skiepų povakcinines komplikacijas.

Ekrano nuotr. iš „X“/Lietuvoje galiojančia nepageidaujamų reakcijų į skiepus registravimo tvarka susidomėjo ir vakcinų skeptikas iš JAV
Ekrano nuotr. iš „X“/Lietuvoje galiojančia nepageidaujamų reakcijų į skiepus registravimo tvarka susidomėjo ir vakcinų skeptikas iš JAV

Nuo 2021 m. spalio 30 d. Lietuvos gydytojai ir toliau privalo pranešti apie visų vakcinų, išskyrus COVID skiepus, povakcinines komplikacijas.

Gydytojai tiesiog negali pranešti apie COVID vakcinų povakcinines komplikacijas, tačiau apie visų kitų vakcinų šalutinį poveikį pranešti privalo.

Tikėtina, kad kitos šalys nukopijuos šį svarbų metodą“, – aiškino jis, kai kurias vietas net pajuodindamas.

Dėmesį į šią informaciją atkreipė ir kai kurie vakcinų skeptikai iš Lietuvos. Vieni tiesiog pasidalijo S.Kirscho įrašo ir cituoto įsakymo punkto ekrano kopijomis. Nors tekstai nėra indentiški panašu, kad internautai tiesiog kopijavo vieni nuo kitų, mat likusios tos pačios klaidos („dėmėsio“, „tweeter“ vietoj „twitter“).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Lietuvoje galiojančia nepageidaujamų reakcijų į skiepus registravimo tvarka susidomėjo ir vakcinų skeptikas iš JAV
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Lietuvoje galiojančia nepageidaujamų reakcijų į skiepus registravimo tvarka susidomėjo ir vakcinų skeptikas iš JAV

Kiti pridėjo ir savo komentarų, pavyzdžiui: „Pagrindinis klausimas: koks tikslas leisti tokius nurodymus? Kai atsakai pats sau, pradedi suprasti, kas vyksta.“

Registruoja, bet kiti

SAM pateiktame komentare portalui 15min teigiama kitaip, nei interpretuoja eksministras ir socialinių tinklų vartotojai.

„Pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vaistinius preparatus, taip pat ir vakcinas, registruoja VVKT. Tuo pačiu metu pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas registruoja ir NVSC, kuris yra atsakingas už užkrečiamųjų ligų valdymą.

123RF.com nuotr./Skiepai
123RF.com nuotr./Skiepai

Toks funkcijų dubliavimasis lėmė išaugusią administracinę naštą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, ir registraciją vykdančioms institucijoms masinio skiepijimo nuo COVID-19 ligos laikotarpiu.

Taip pat skaitykite: Dėl komplikacijų nuo COVID-19 vakcinų – Aurelijaus Verygos ir jo įpėdinio apsižodžiavimas

Dėl šios priežasties dar 2021 m. buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro sprendimas, kad pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas registruoja viena įstaiga – VVKT“, – paaiškino ministerija.

SAM teigimu, siekiant atsisakyti besidubliuojančių funkcijų bei mažinti administracinę naštą ir gydymo, ir viešojo administravimo įstaigoms, bus siūloma pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas bei vaistinius preparatus palikti tik VVKT kompetencijai. Tam esą ministerijoje jau sukurta darbo grupė, kuri parengs atitinkamus teisės aktų pakeitimus.

Pranešti VVKT apie nepageidaujamas reakcijas į vaistinius preparatus gali ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir patys gyventojai. Tai galima padaryti elektroniniu būdu arba telefonu, informaciją apie tai galima rasti čia.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Skiepijimo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Skiepijimo akimirka

VVKK nurodo, kad pernai gavo 2 003 pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus ir vakcinas (ĮNR).

Pranešimų skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 380 proc. (5 606 pranešimais). Užpernai itin daug pranešimų buvo gauta dėl prasidėjusios vakcinacijos nuo koronaviruso. Pernai vakcinacija sulėtėjo, todėl atitinkamai sumažėjo ir VVKT gaunamų pranešimų apie ĮNR skaičius.

Bet 2022 m. vis dar didelę dalį (61 proc.) sudarė pranešimai apie ĮNR po vakcinacijos vakcinomis nuo COVID-19.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvoje registruojamos visos įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas (taip pat ir nuo COVID-19) bei vaistinius preparatus. Norint sumažinti administracinę naštą NVSC, šalutinio poveikio į skiepus nuo koronaviruso registravimas buvo perduotas VVKT.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis