„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 11 15

Ar tikrai Lietuvoje nuo kitų metų įvedamas mokestis už lietų?

Baltarusijos ir kai kuriose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse pastaruoju metu vis pasirodo informacija, neva nuo kitų metų mūsų šalyje planuojama apmokestinti lietų. Tvirtinama, esą taip valstybė bando lopyti skylėtą biudžetą. Tai nėra tiesa – mokestis įvedamas aplinkosaugos tikslais ir palies tik per parą suvartojančius daugiau nei 100 m3 vandens iš ežerų ar upių.
Tropinė liūtis skalauja Vilnių
Tropinė liūtis skalauja Vilnių / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vaizdo įraše, kuriuo dalijasi socialinių tinklų vartotojai, rodomas reportažas iš Baltarusijos valstybinio televizijos kanalo „Belarus 1“ žinių laidos.

Vedėja ironizuoja, esą Lietuvoje planuojama įvesti visuotinį „Lietaus mokestį“, o jau netrukus apmokestins vėją ir saulę.

Kiek anksčiau, panašių publikacijų jau buvo ir Lietuvos žiniasklaidoje.

Kai kurių veikėjų nepasitenkinimą sukėlė nuo 2024 m. sausio 1 d. pradedantis galioti įstatymas, kuriuo numatyta, kad visi be išimčių paviršinio vandens naudotojai, išgaunantys vandenį iš tokio vandens telkinio ar planuojantys kalendoriniais metais per parą naudoti 10m3 (10 tūkst. litrų) ir daugiau vandens, privalės registruotis specialiame Aplinkos ministerijos sukurtame internetiniame registre.

Šis registras yra skirtas vartojantiems vandenį iš valstybinių ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, o ne kaupiantiems lietų statinėse.

Palies ne visus

Tačiau manipuliacijos, neva dabar visiems lietuviams, vos nulijus, bus išsiunčiamos sąskaitos – gerokai perdėtos.

Registracijos nereikės naudojantiems mažiau nei 10 m3 paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, taip pat jei vanduo siurbiamas iš nuosavame sklype įrengto dirbtinio vandens telkinio. Naujoji tvarka nebus taikoma ekstremaliųjų situacijų atveju ir gesinant gaisrus.

Plačiau skaitykite: Valstybinių ežerų ir upių vandens naudotojai nuo 2024-ųjų turės registruotis

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ruduo Vilniuje
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ruduo Vilniuje

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Lietuvos buitiniams vartotojams tenka ne pats didžiausias vandens kiekis per metus.

Anksčiau pristatydamas apmokestinimo projektą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškino, kas vyks jam įsigaliojus.

„Jeigu jūs siurbiate virš 10 kubinių metrų per parą vidutiniškai visą mėnesį, tada jums reikia užpildyti formą, nusiųsti Aplinkos apsaugos agentūrai ir kitą dieną jūs jau galite tą daryti, tai yra automatinė tvarka, kaip deklaracija.

Jeigu jūs siurbiate virš 100 kubinių metrų, tuomet jau atsiranda mokestinė prievolė“, − pristatydamas naujas nuostatas kalbėjo S.Gentvilas.

Nauja tvarka aktuali ūkininkams, kurie neturi požeminių gręžinių, daržovių augintojams, sodų bendrijoms.

Šiuo metu gyventojai ir ūkininkai, jei iš vandens telkinio kas mėnesį išpumpuoja daugiau negu 100 kubų, moka 0,3 cento už kiekvieną kubą.

BNS/Paulius Peleckis nuotr. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas
BNS/Paulius Peleckis nuotr. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

Už lietų nemokės

Kaip 15min teigė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Jolanta Krasovskienė, teiginiai apie neva apmokestintą lietų neatitinka tikrovės.

„Atkreipime dėmesį, kad asmenys, naudojantys paviršinį vandenį iš nepratekamo dirbtinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype (pvz., nuosavos kūdros), taip pat neturės registruotis Registracijos sąraše, jie galės vandenį iš šio telkinio naudoti be jokių apribojimų.

Akcentuotina, kad vandens apskaita ir mokesčiai yra nustatyti už vandens paėmimą iš paviršinio vandens telkinio, o ne už sukauptą lietaus vandenį.

Taigi ,,močiutės, renkančios lietaus vandenį į statines daržui palaistyti“ jokios lietaus vandens apskaitos neturės vykdyti“, – apibendrino specialistė.

J.Krasovskienė pridūrė, kad gyventojai neturi pareigos mokėti už lietaus nuotekų tvarkymą.

lietus
lietus

Kyla painiavų

Pagal 2014 m. įsigaliojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, už paviršinių nuotekų, susidarančių ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas), tvarkymą turi apmokėti abonentai (įmonės), kuriems teikiamos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos.

Nepaisant to, kartais kildavo painiavos ir buitiniams vartotojams.

Naujienų portalas „Delfi“ 2018 metais aprašė situaciją, kuomet į redakciją kreipėsi moteris, netikėtai atsiųstoje sąskaitoje pamačiusi, kad turi sumokėti „Už lietų“.

Vėliau paaiškėjo, kad ši grafa sąskaitos eilutėje atsirado dėl to, kad naudojasi centralizuota nuotekų sistema – nuo namo einantys du nuosavi nuotekų latakai yra prijungti prie kanalizacijos.

Tuomet „Dzūkijos vandenų“, kuri ir išrašė sąskaitą pensininkei, atstovas pakomentavo, kad prijungus vandens latakus prie kanalizacijos mokėti tenka, nes į nuotekų sistemą patekęs vanduo privalės būti išvalytas.

15min verdiktas: Melas. Lietuvos gyventojams nebuvo masiškai „apmokestintas lietus“.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“