„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar tikrai pagal brūkšninį kodą galima nustatyti prekės kilmės šalį?

Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu pasirodė raginimų boikotuoti tam tikras, neva Izraelyje pagamintas prekes. Kviečiama jas atpažinti pažvelgus į brūkšninį kodą. Vartotojams internete nuolat siūlomos lentelės, pagal kurias neva galima atskirti prekių kilmę, pažvelgus į kodo skaičius. Maža to, atsiranda tvirtinančių, kad šie skaičiai gali atskleisti, ar gaminant produktą buvo panaudota iš vabzdžių gautų ingredientų. 15min aiškinosi, kaip yra iš tiesų.
Apsipirkimas
Apsipirkimas / 123RF.com nuotr.

Interneto erdvėje jau senokai platinama klaidinanti informacija – teigiama, kad vartotojai gali „pasitikrinti“ prekės kilmę pagal brūkšninio kodo skaitmenis.

„BAR kodas (kitaip EAN kodas) – tai brūkšninis kodas, kuris turi ir numerį. Numeris skirtas žmonėms, o brūkšninis kodas skenavimo aparatams. Kiekvienas kodas prasideda šalies kodu, kurių sąrašą pateikiame žemiau, dėl to galite visada žinoti prekės kilmės šalį“, – tvirtinama vienoje svetainėje (kalba netaisyta).

Panaši informacija pateikiama ir kviečiant boikotuoti Izraelio prekes ir taip palaikyti Palestiną.

„Izraelio brūkšninių kodų numeriai 729, 841, 871. Boikotuokite Izraelio produktus“, – raginama socialiniame tinkle „Facebook“ platinamoje žinutėje.

Iššifruoti kodą

Brūkšninis kodas (barkodas yra neteiktina svetimybė, nuo angliško žodžio bar – brūkšnys) – tai įvairaus pločio nevienodu atstumu išdėstytų lygiagrečių brūkšnelių seka, žyminti kodą.

Brūkšninis kodas reikalingas kone visiems, norintiems parduoti savo prekes parduotuvėse ar internete.

Jis spausdinamas ant įvairių gaminių bei jų etikečių. Brūkšninio skaitmeninio kodo brūkšniai ir skaičiai tiesiogiai nereiškia nieko, tai – pasaulinio GS1 bendrovės prefikso pagrindu sukurtas GTIN (angl. Global Trade Item Number) – identifikatorius, pateiktas brūkšniniu formatu.

Šis identifikatorius yra raktas, padedantis automatiniu būdu pasiekti informaciją apie produktą, esančią duomenų bazėse.

Vis dėlto, šalies kodas nebūtinai sutampa su prekės kilmės šalimi.

Pirmieji kodo skaičiai tiesiogiai nurodo GS1 (neutrali standartų kūrimo ir platinimo organizacija) narę organizaciją, kurioje buvo išduotas pasaulinis sistemos naudotojo prefiksas (priešdėlis aut. past.).

Šie skaičiai reiškia, kad brūkšninis kodas yra tik užregistruotas tam tikroje šalyje, bet nebūtinai reiškia produkto kilmės šalį.

Kilmės šalies neparodo

Brūkšninio kodavimo sistemą ir kitus standartus Lietuvoje administruojančios organizacijos „GS1 Lithuania“ vadovė Giedrė Ražinskienė 15min paneigė mitą, kad pagal prekės brūkšninį kodą galima nustatyti jos kilmės šalį.

„Vartotojai dažnai mano, kad pagal brūkšninį kodą (jo pirmus skaičius) gali būti nustatyta prekės kilmės šalis. Tačiau tai yra neteisingas įsitikinimas.

Konkrečios šalies išduodamas brūkšninis kodas prasideda tos šalies prefiksu ir parodo, kurios šalies GS1 organizacijoje kodas yra užregistruotas.

Prekė gali būti pagaminta bet kur pasaulyje, o už prekių ženklinimą yra atsakingas prekės ženklo savininkas“, – išaiškino „GS1 Lithuania“ vadovė.

„GS1“ – ne pelno siekianti standartų organizacija, priskirianti brūkšninio kodo numerius, savo interneto svetainėje aiškiai nurodo, kad pagal prefiksus negalima nustatyti gaminio kilmės šalies.

Shutterstock nuotr./Prekės
Shutterstock nuotr./Prekės

Sudėties neparodo irgi

Anot ekspertės, brūkšniniame kode nurodyti skaitmenys negali parodyti, ar gaminio sudėtyje esama vabzdžių, ar kitos gyvulinės kilmės produktų:

„Brūkšninis kodas yra „raktas“ į tam tikrą informaciją. Pačioje skaitmeninėje kodo kombinacijoje nėra įmanoma identifikuoti maisto prekių sudedamųjų dalių“, – paaiškino specialistė.

„Norint sužinoti daugiau informacijos apie produktą ar prekės ženklo savininką, kuris ženklina tą produkciją, galima pasitikrinti pasauliniame „GS1“ registre“, – pridūrė G.Ražinskienė.

Algoritmų sistema

Brūkšninio kodo sistema veikia taip – kol prekė su brūkšniniu kodu yra rinkoje, tol turi būti naudojamas gamintojui suteikiamas visuotinis prekių numeris. Įmonė kartą per metus moka metinį palaikymo mokestį.

Kai nutraukia produktų gamybą, keičia veiklą ar užsidaro, šis gamintojo numeris grįžta į sistemą.

Galima išskirti tris brūkšniniame kode užkoduoto identifikatoriaus dalis: tai pasaulinis kompanijos prefiksas (GS1 narės organizacijos prefiksas ir gamintojo/platintojo identifikacija duomenų bazėje), dalis, identifikuojanti patį produktą, ir kontrolinis, paskutinis skaitmuo, išskaičiuojamas pagal specialų algoritmą. GS1 pasauliniai kompanijų prefiksai, priklausomai nuo šalies, ar net atskiros GS1 organizacijos nustatytos tvarkos, gali būti nuo 5 iki 10 skaitmenų ilgio.

Prekės gamintojas gali identiškas prekes gaminti įvairiose pasaulio vietose – kilmės šalis nėra produkto aprašo, susiejamo su konkrečiu kodu, privaloma informacija.

Tačiau identiška prekė turės tik jai priklausantį identišką brūkšninį kodą nepriklausomai nuo to, kur buvo pagaminta.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./„Prekės (asociatyvi nuotr.)
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./„Prekės (asociatyvi nuotr.)

15min verdiktas: iš dalies melas. Pagal brūkšninį kodą neįmanoma nustatyti prekės kilmės šalies – tik šalį, kurioje buvo išduotas šis kodas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų