Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar tikrai pavasario karščiai, šalčiai ir kitos orų išdaigos sukurtos dirbtinai?

Ekstremalūs ir staigiai besikeičiantys pavasario orai skatina socialinių tinklų vartotojus dalintis pastaraisiais metais išpopuliarėjusiomis, bet jau paneigtomis melagienomis. Aiškinama, esą tam tikri gamtos reiškiniai kuriami specialiai, siekiant pakenkti derliui ar visai planetai, vietoj atšilimo minimas atšalimas, dėl to kaltinama atmosferos tyrimų programa HAARP. Mokslininkų teigimu, iš tiesų kataklizmai yra sukelti klimato kaitos ir ateityje jų tik daugės.
Saudo Arabijoje šį pavasarį netikėtai iškrito kruša, tai laikoma klimato kaitos rezultatu
Saudo Arabijoje šį pavasarį netikėtai iškrito kruša, tai laikoma klimato kaitos rezultatu / Ekrano nuotr. iš „YouTube“

„Gal nenori pereiti prie elektromobilių“

Pastarosiomis savaitėmis panašių įrašų skelbė ne vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.

„Balandžio pradžioj užkepino, sniegas, dabar užkepino, po savaitės 10 ir visą mėnesį šalta ir lietus... Specialiai nori supūdyti, ką žmonės pasėjo, pasodino“, – … piktinosi viena moteris.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialinių tinklų vartotojai aiškina, esą kai kurie gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kruša Saudo Arabijoje, sukeliami dirbtinai
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialinių tinklų vartotojai aiškina, esą kai kurie gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kruša Saudo Arabijoje, sukeliami dirbtinai

Kita rašė: „Dubajų dubasina potvyniais. Velniai gal specialiai su haarpais padarė, nes gal arabiukai nenori atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti ant elektromobilių.“

Taip pat skaitykite: Ar delno dydžio kruša vidurvasarį tikrai reiškia, kad klimatas nesikeičia?

Šiuos kraštus minėjo dar viena „Facebook“ vartotoja: „Pažiūrėkite į situaciją Saudo Arabijoje (Jungtinių Arabų Emyratų, kur yra Dubajus, kaimynę – red. past.), kur gegužę turėtų būti 45–50 laipsnių karštis.

Iš pradžių manėme, kad jie griauna civilizaciją, bet panašu, kad griauna planetą, kišimasis į gamtos funkcionavimą atneš didžiulę pražūtį.“

Panašu, kad ji pacitavo įrašą iš rusiško „Telegram“ kanalo „Россия на игле“ (rus. „Rusija ant adatos“).

Vienam šio įrašo komentatoriui priminus, kad klimatas keičiasi, kitas replikavo: „Iš tiesų ne. Kataklizmai planuojami ir atgaivinami Žemėje geofizinių (klimatinių) ginklų pagalba. Nuo 90-ųjų tai buvo HAARP (Aliaska, JAV)“.

Dar vienas leidosi į mistinius svarstymus: „Tai tiesa. Vyksta tamsiųjų ir šviesiųjų jėgų kova“.

Taip pat skaitykite: Ar tikrai Sacharos smėlis į Europą ir buvo atpūstas dirbtinai?

Kituose šio kanalo įrašuose kalbama apie saulės temdymą (dėl jo esą vyksta pasaulinis atšalimas) ir komentatoriaus minėtą technologiją HAARP, kuriai nuolat suverčiama kaltė dėl įvairių gamtos reiškinių ir katastrofų.

Europoje – 2,5 laipsnio karščiau

Tokios interpretacijos yra klaidingos. Panašias melagienas ne kartą yra paneigęs ir portalas 15min.

Didžiulės liūtys Dubajuje ir kitur Arabijos pusiasalyje iškritusi kruša šiemet tapo savotišku teiginių, esą klimatas keičiamas sąmoningai, simboliu.

Minėtame „Telegram“ kanale buvo paskelbtas vaizdo įrašas iš Saudo Arabijos, kuriame matyti žemę nuklojusi kruša. Juo pasidalijo ir cituota lietuvė.

Saudo Arabijoje pavasarį išties krito kruša. Po to internete buvo dalijamasi ne vienu šio reiškinio kadru.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Socialinių tinklų vartotojai aiškina, esą kai kurie gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kruša Saudo Arabijoje, sukeliami dirbtinai
Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Socialinių tinklų vartotojai aiškina, esą kai kurie gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kruša Saudo Arabijoje, sukeliami dirbtinai

Panašiu metu Dubajų užklupo rekordinė liūtis. Ji užtvindė dalį greitkelių, prekybos centrus ir net oro uostą. Šalyje iškrito daugiausia kritulių per 75 metus, o kai kuriose vietovėse per mažiau nei parą prilijo daugiau nei 250 mm.

Sąmokslo teorijų ieškotojai suskubo skelbti, esą ji buvo sukelta dirbtinai, pasitelkus vadinamąją debesų sėją.

Tai yra šiuolaikinė technologija, kurios pagalba galima manipuliuoti egzistuojančiais debesimis, kad iš jų iškristų daugiau lietaus ar sniego. Šiam tikslui pasiekti dažniausiai naudojami lėktuvai, kurie į debesis įterpia tokių medžiagų, kaip sidabro jodidas. Tuomet vandens garai gali lengviau kondensuotis ir virsti lietumi.

Taip pat skaitykite: Debesų sėja sudomino internautus: ar vaizdo įraše tikrai matoma ji?

Šis metodas naudojamas jau kelis dešimtmečius, o pastaraisiais metais JAE jį taikė siekdami išspręsti vandens trūkumo problemą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siaubingos liūtys Dubajuje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siaubingos liūtys Dubajuje

Tačiau, kaip „Reuters“ teigė JAE meteorologijos agentūra, prieš minimą audrą tokios operacijos nevykdytos. Apie tai pranešė ir kiti naujienų portalai.

Taip pat skaitykite: Dubajuje per dieną prilijo lyg per metus – ar tikrai kalta debesų sėja?

Be to, jau prieš tai buvo prognozuojama, kad gali susidaryti nepalankios oro sąlygos. Pagrindinė to priežastis buvo „atkirsta“ žemo slėgio oro sistema, kuri pritraukė šiltą ir drėgną orą bei neleido prasiskverbti kitoms oro sistemoms, skelbė BBC.

Kaip „The Guardian“ tikino debesų sėjos operacijas prižiūrinčios organizacijos NCM vadovas, tuo metu jos regione nevyko, nes būtų buvusios nenaudingos. Be to, ši technologija yra brangiai kainuojantis procesas.

„Reuters“ teigimu, didžiulį kritulių kiekį veikiausiai lėmė įprasta orų sistema, kurią sustiprino klimato kaita.

Tai laikoma ir rekordinių šio pavasario karščių (pavyzdžiui, per Velykas), kuriuos, įsiterpusius tarp vėsesnių dienų, mini kai kurie internautai, priežastimi.

Taip pat skaitykite: Kovas baigiasi rekordais: tokios vasariškos šilumos nebūta pusę amžiaus

Taip pat skaitykite: Kovas baigėsi dar dviem šilumos rekordais, bet netrukus žadamos ir snaigės

Mokslininkai iš „World Weather Attribution“ (WWA) skelbia, jog karščio bangos kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse būtų beveik neįmanomos, jei ne klimato kaita.

Šio instituto komanda apskaičiavo, kad dėl didėjančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos ir sudėties karščio banga Europoje tapo karštesnė 2,5 laipsnio nei galėtų būti.

Pašvaistė irgi buvo sukurta?

Be pagrindo dėl orų ekstremumų kaltinama ir HAARP (angl. High-Frequency Active Auroral Research Program – Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programa).

Taip pat skaitykite: Ar tikrai Sacharos smėlis į Europą ir buvo atpūstas dirbtinai?

Tai yra viso pasaulio mokslininkų mėginimai ištirti jonosferos (viršutinio atmosferos sluoksnio, esančio 50–965 km virš Žemės paviršiaus) savybes ir elgseną.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Internete skelbiama, esą vadinamieji „chemtreilai“ susiję su Turkijoje įvykusiu žemės drebėjimu
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Internete skelbiama, esą vadinamieji „chemtreilai“ susiję su Turkijoje įvykusiu žemės drebėjimu

Tyrimams naudojamas galingiausias pasaulyje aukšto dažnio siųstuvas, kuris gali laikinai sužadinti ribotą jonosferos sritį. Šis stebėjimas turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti procesus, kurie nuolat vyksta natūraliai stimuliuojant Saulei.

Taip pat skaitykite: Ar tikrai šiaurės pašvaistes sukūrė Aliaskoje veikiantis galingas lazeris?

HAARP buvo nurodyta ir kaip gegužės pradžioje daugelyje šalių matytos šiaurės pašvaistės priežastis, mat kaip tik tuo metu buvo atliekami tam tikri eksperimentai.

15min verdiktas: iš dalies melas. Netiesa, kad neįprasti šio pavasario orų reiškiniai sukelti dirbtinai. Dėl klimato kaitos kylanti pasaulinė temperatūra lemia vis daugiau ekstremalių orų reiškinių, įskaitant ir intensyvias liūtis, krušą neįprastose vietose ir neįprastu metu ir pan. Žmogaus veikla lemia klimato kaitą, dėl kurios gamta kartais elgiasi neįprastai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais