Ar tikrai prezidentas galėtų padaryti viską, ką žada vieno kandidato rėmėjai?

Prezidento rinkimų kampanijai pasitelkiama ir klaidinanti informacija. Socialinių tinklų vartotojai ragina balsuoti už tam tikrą kandidatą, nes jis esą priimsiąs vieną ar kitą pageidaujamą sprendimą. Tai nėra tiesa – minimi dalykai nepriklauso šalies vadovo kompetencijai. Jo galios yra gana ribotos – Lietuva laikoma parlamentine respublika su tam tikrais prezidentizmo bruožais.
Lietuvos Respublikos prezidentūra
Lietuvos Respublikos prezidentūra / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Pažadai įtikino ne visus

Toks įrašas balandžio pabaigoje pasirodė vienoje iš Eduardo Vaitkaus rėmėjų grupių socialiniame tinkle „Facebook“.

Vienas iš jos narių ne tik paragino balsuoti už šį kandidatą, bet ir įspėjo, neva „kitu atveju Lietuvos nebelieka, skolos, ginklų gamyklos, karas, badas, paskutinė proga gelbėtis“.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Šie sprendimai nėra Lietuvos prezidento galiose
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Šie sprendimai nėra Lietuvos prezidento galiose

Komentaruose, kurių po įrašu yra jau beveik 170, – pilna ne tik paramos E.Vaitkui, bet ir abejonių, ar jis tikrai galėtų įgyvendinti, ką mini internautas.

Kai kas nepriklauso ne tik nuo prezidento, bet ir pačios valstybės. Pavyzdžiui, jos išlikimas, karas ar badas susiję ne vien su konkretaus pareigūno sprendimais, bet ir su geopolitine ar pasauline ekonomine padėtimi.

Tačiau ir konkretesni iš minimų dalykų – skolos ar ginklų gamyklų statymas – taip pat yra už prezidento kompetencijos ribų.

Gamyklos atidarymą tik pakomentavo

Valstybės skola yra pinigų suma, kurią įvairios institucijos yra skolingos skolintojams. Ją sudaro vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų neįvykdyti įsipareigojimai. Į ją įskaičiuojamos ir skolos aptarnavimo išlaidos.

Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, prezidentas ir Vyriausybė, teismas. Sprendimai paprastai derinami tarp įvairių valdžios šakų ir ne visuomet kuri nors gali ką nors nuspręsti atskirai nuo kitų.

Vyriausybės dažniausiai skolinasi, išleisdamos obligacijas, kurias perka finansų įstaigos, pasirašydamos paskolų, lizingo ir kitokius skolos dokumentus.

Valstybės skolos įstatyme prezidentas net neminimas. Konstitucijos jam priskirtos galios neapima tokių klausimų, kaip skolinimasis, ar skolos mažinimas, sprendimą.

Ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju prezidentas priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.
Konstitucijoje nenurodyta, kad valstybės vadovas priima sprendimus dėl, pavyzdžiui, ginkluotės įsigijimo, gamybos, naujų gamyklų statymo ir pan.

Ginklų gamykla įraše greičiausiai paminėta dėl Vokietijos pramonės milžinės „Rheinmetall“ ketinimų ją statyti Lietuvoje. Kaip žinoma, balandžio vidury Vyriausybės ir šios kompanijos atstovai pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybos.

Seimas jau priėmė tam tikras Investicijų įstatymo pataisas, kurios sudaro palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. Tai aktualu ir „Rheinmetall“.

Taip pat skaitykite: „Rheinmetall“ žengia į Lietuva: ką tai reikš regiono darbdaviams ir ar jie turėtų sunerimti?

Šalies vadovas Gitanas Nausėda jokių sprendimų dėl šių investicijų nepriėmė. Jis tik pavadino amunicijos gamyklos statybas sveikintinu žingsniu stiprinant Lietuvos gynybos pramonę.

Lietuva – pusiau prezidentinė

Konstitucijos 5 straipsnyje paaiškinta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, prezidentas ir Vyriausybė, teismas. Sprendimai paprastai derinami tarp įvairių valdžios šakų ir ne visuomet kuri nors gali ką nors nuspręsti atskirai nuo kitų.

Prezidento – valstybės vadovo, kuris atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, – institucijai skirtas VI skirsnis.

84 straipsnyje nurodyta, prezidentas didžiausius įgaliojimus turi užsienio politikos srityje. Jis sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, pasirašo tarptautines sutartis, Vyyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus.

Valstybės vadovas yra ir vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Vidaus politikoje jis vadovauja Valstybės gynybos tarybai, pritarus Seimui skiria ir atleidžia premjerą, kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą, turi įstatymų leidybos Seime iniciatyvos teisę ir teisę vetuoti Seimo priimtus įstatymus, tam tikrais atvejais gali paleisti Seimą.

Be to, prezidentas teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų ir pirmininko, Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir pirmininko kandidatūras, skiria kai kurių teismų teisėjus ir vadovus. Jis turi teisę suteikti pilietybę, teikti malonę nuteistiesiems, skirti valstybinius apdovanojimus.

Faktiškai visos Lietuvos prezidento galios yra ribotos, savarankiškai valstybės vadovas beveik nieko negali padaryti – visais atvejais būtinas Seimo arba Vyriausybės dalyvavimas, atitinkamų konsultacinių organų patarimas.

„Lietuvos Konstitucija apibrėžė labai specifinę, bemaž unikalią valstybės valdymo sistemą, – žurnale IQ yra rašęs politologas Tomas Janeliūnas. – Ji – ne parlamentinė ir ne prezidentinė, nes nėra vieno galios centro.

Pasaulyje tokios sistemos vadinamos pusiau prezidentinėmis, ir tuo Lietuva nebūtų labai unikali – pusiau prezidentinė sistema veikia Prancūzijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rumunijoje ir dar gana nemažai pasaulio valstybių.

Tačiau mūsų sistemą net nelabai užtikrintai galima vadinti „pusiau prezidentine“. Konstitucinis Teismas dar 1998 m. ją pavadino „parlamentine respublika“, kuriai „būdingi kai kurie pusiau prezidentinės sistemos bruožai“.

Dienraščio „Verslo žinios“ teigimu, tokį sudėtingą konstitucinį modelį nulėmė atkurtos Nepriklausomybės aušroje vykę aštrūs politiniai debatai, kokie turėtų būti prezidento įgaliojimai ir jo santykiai su Seimu bei Vyriausybe.

Skirtingai nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kur valstybių vadovai yra renkami parlamentuose ir jų įgaliojimai yra labiau simboliniai, reprezentaciniai, Lietuvoje prezidentas gali gerokai daugiau.

Tiesa, faktiškai visos Lietuvos prezidento galios yra ribotos, savarankiškai valstybės vadovas beveik nieko negali padaryti – visais atvejais būtinas Seimo arba Vyriausybės dalyvavimas, atitinkamų konsultacinių organų patarimas.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Šis įrašas klaidina – žmonės viliojami balsuoti už konkretų kandidatą žadant dalykus, kurie nepriskiriami prezidento kompetencijai ar kurių jis vienas negalėtų įvykdyti.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis