Nori iškelti 33 tūkst. vėliavų
Jau keletą savaičių socialiniai tinklai ūžia lyg bičių avilys – žmonės piktinasi ne vien dėl didelių išlaidų Aljanso lyderių susitikimui ir laukiančių eismo ribojimų, bet ir dėl raginimo renginio dalyvius pasitikti tūkstančiais Ukrainos vėliavų.
Komentaruose prasidėjo ne tik diskusijos, kas kurią pusę palaiko kare ir kas skleidžia prorusišką propagandą, bet ir asmeniniai santykių aiškinimaisi, pasipylė kaltinimai politikams bei valdininkams tyčiojantis iš trispalvės.
Kaip jau buvo skelbta, birželio pradžioje Vilniaus politikai pakvietė NATO viršūnių susitikimo metu iškelti Ukrainos vėliavas. Sostinės taryba pritarė atitinkamai rezoliucijai.
Skaičiuojama, kad renginio metu sostinėje įvairiose vietose galėtų būti iškelta 33 tūkst. mėlynai geltonų vėliavų. Jas žadama kelti liepos 7-11 d.
Šios iniciatyvos ėmėsi Ukrainą palaikančios organizacijos „Stiprūs kartu“ ir „Blue / Yellow“. Prisijungti kviečiami ir gyventojai bei daugiabučių administratoriai. Vėliavos bus nupirktos ir iškeltos organizatorių lėšomis.
Anot savivaldybės, pasirinktas skaičius simbolinis – Ukraina galėtų tapti 33-iąja NATO nare.
„Nuo pat karo pradžios aktyviai palaikome Ukrainą, – savivaldybės pranešime buvo cituojamas meras Valdas Benkunskas. – Siekiame, kad mūsų palaikymas būtų matomas ir NATO viršūnių suvažiavimo metu.
Suprantame šio susitikimo mastą ir svarbą pasaulio politinių įvykių kontekste ir galimybę atkreipti dar didesnį viso pasaulio dėmesį į padėtį Ukrainoje bei jos deklaruojamą norą tapti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare.“
Kviečia vaikščioti su trispalvėmis
Tačiau socialiniuose tinkluose ėmė telktis žmonės, pasipiktinę šiuo siūlymu ir įvertinę jį kaip pasityčiojimą iš trispalvės.
Praėjus kelioms dienoms, Ž.Savickas savo paskyroje „Facebook“ pakvietė savo sekėjus: „Liepos 11-12 visi kam svarbi Lietuva Vilniuje keliam mūsų šalies vėliavas ant namų, balkonų, automobilių. Parodykim svečiams, kad jie atvyko į Lietuvą. Neleiskime mūsų parsidavusiems politikams tyčiotis iš mūsų Valstybės ir jos simbolių !!! (kalba netaisyta – red. past.)“
Šio teksto galiūno paskyroje nebematyti, tačiau socialinių tinklų vartotojai suspėjo pasidaryti įrašo ekrano nuotrauką ir ėmė juo dalytis. Vienas iš jų – buvęs Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas.
Taip pat skaitykite: Aistros dėl vėliavėlių: ar tikrai Ukrainos kainuoja triskart brangiau nei Lietuvos?
Prieš gerą savaitę jis savo paskyroje „Facebook“ paviešino ne vien Ž.Savicko, bet ir dar kelių žmonių, dalyvaujančių įvairiose protesto akcijose prieš valdžią ir jos sprendimus, pavyzdžiui, dėl pandemijos valdymo, nesibodinčių skelbti įvairias melagienas, įrašus.
Juose valstybės patriotai raginami liepos 11-12 m. išeiti pasivaikščioti po Vilnių su trispalvėmis, aiškinama, kad „niekur tokio briedo kaip Lietuvoje nei su vėliavomis, nei su viešu diskursu nėra“, o Ukrainai padedančios šalys „nepaverčia to vaikų darželio lygio cirku su vėliavėlių kaišiojimu pro langus“, kad Europoje „tokio beprotnamio nei su gėjų, nei su Ukrainos simbolika nėra“.
Be to, įrašuose užgauliojamas, net lyginamas su naciais organizacijos „Blue / Yello“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, kuris neseniai portalui lrt.lt teigė, kad galėtų žudyti už tėvynę: „Žmonės dažnai klausia, ar tu mirtum už tėvynę, už demokratiją. Sakau, stengčiausi nemirti, bet žudyti galiu. Žudyti už tėvynę aš pasiryžęs. Bet tai yra karas.“
Trispalvę pakeitė Rusijos vėliava
Pats J.Ohmanas po kelių dienų į diskusiją dėl vėliavų įsitraukė su ta pačia Ž.Savicko nuotrauka, tik joje vyras laiko nebe Lietuvos, o Rusijos vėliavą.
Kadrą įkėlus į nuotraukų analizės programą „FotoForensics“, aiškiai išsiskiria vėliava, tai reiškia, kad ta vieta buvo pakeista – vietoj geltonos, žalios ir raudonos juostų atsirado balta, mėlyna ir raudona. Tai nurodė ir pats aktyvistas. „Nuotrauka fotošopinta“, – savo paskyroje „Facebook“, kur pasidalijo šia nuotrauka, parašė jis.
O prieš tai dar paaiškino, kodėl taip padarė, – esą norėjo parodyti, kad raginimas per NATO viršūnių susitikimą bandyti užgožti Ukrainos vėliavas Lietuvos trispalvėmis parankus rusų propagandai.
Ž.Savickas kitą dieną į šį įrašą sureagavo dar viena savo nuotrauka su trispalve iš to paties renginio ir komentaru, kad „žmonės, priešiškai nusiteikę Lietuvos vėliavos atžvilgiu, išniekino Lietuvos valstybinę vėliavą“.
Jis priminė trispalvę „nešęs per pasaulį aukštai iškeltą 30 metų, garsindamas Lietuvą pasaulyje“, su ja laimėjęs 300 varžybų. Laimėti esą padėdavo ne tik fizinė jėga, bet ir atsakomybė, kad atstovauja savo valstybei, todėl negali pralaimėti, nes pralaimės Lietuva. „Lietuva ir mūsų vėliava man bus visada pirmoje vietoje“, – pabrėžė galiūnas, reaguodamas į savo nuotrauką, kurioje atsirado Rusijos vėliava.
Daugelis komentatorių gyrė galiūną ir pritarė jo raginimui per NATO renginį demonstruoti Lietuvos vėliavas, tvirtino, esą taip bandoma įtraukti Lietuvą į aktyvius karinius veiksmus.
Išniekinimas užtraukia atsakomybę
Ž.Savicko ir kitų internautų piktinimasis tariamu tyčiojimusi iš Lietuvos trispalvės, keliant ją greta ar vietoj Ukrainos vėliavos, yra ne visai pagrįstas. Tai gali nepatikti dėl vienos ar kitos priežasties, tačiau įstatymai taip nepažeidžiami.
Tautinė vėliava, kurią sudaro geltonos, žalios ir raudonos spalvos horizontalios juostos, yra vienas iš Lietuvos valstybės simbolių. Jos naudojimą reglamentuoja Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas, priimtas dar 1991 m. birželį.
Šis teisės aktas leidžia Lietuvoje kelti ir užsienio valstybių, Europos Sąjungos bei tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavas. Nuolat jos gali būti iškeliamos tik prie, virš ar ant diplomatinių atstovybių ir panašių pastatų, jeigu tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
Prie, virš ar ant valstybės arba savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų tokios vėliavos gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių jose proga, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus.
Per Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės dienas (kovo 11-ąją, lapkričio 18-ąją ir vasario 24-ąją) prie Seimo iškeliamos visų trijų valstybių vėliavos.
Fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra naudoti užsienio valstybių tautines vėliavas ir vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba joms. Taigi įstatyme nenurodyta, kad kitos šalies vėliavos kėlimas reikštų nepagarbą Lietuvos trispalvei ar tyčiojimąsi iš jos.
Tačiau nepagarbus elgimasis su valstybės simboliais gali būti baudžiamas. Valstybės simbolių išniekinimas apibrėžtas Baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje. Jame teigiama: „Tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Remiantis šiuo teisės aktu, Ukrainos vėliavos iškėlimas neturėtų būti laikomas trispalvės išniekinimu. Nors jame pateiktas negalutinis tokio veiksmo apibrėžimas, frazę „kitaip išniekino“ pirmiausiai reikėtų suprasti kaip kokį nors fizinį vėliavos pažeidimą ar suniokojimą. Apie kitų valstybių vėliavų naudojimą kartu su trispalve kaip apie atsakomybę užtraukiantį veiksmą čia nekalbama.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įstatymai leidžia, laikantis reikalavimų, kelti kitų valstybių vėliavas ir tai nelaikoma nepagarba trispalvei. Baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už valstybės simbolių išniekinimą – viešą jų nuplėšimą, sudraskymą, sulaužymą, sunaikinimą, subjaurojimą ir pan. Apie kitos valstybės vėliavos kėlimą kartu ar vietoj trispalvės čia nekalbama.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
