Istoriją interpretavo savaip
Ekrano nuotrauka su istorija apie du bičiulius praėjusią savaitę pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja, kaip galima suprasti iš jos paskyros, pati dirbanti suaugusiųjų mokytoja.
„7 klasės lietuvių kalbos vadovėlis Edukoje... čia kai esame pirmaujanti tauta savižudybių skaičiumi?!? Tipo kitokių pavyzdžių jau nebėra…“ – stebėjosi moteris.
Trumpame tekste pasakojama apie du vaikystės bičiulius. Vienas jų – sulysęs, pajuodęs ir apšepęs, beviltiškai nusivylęs politika, draugais, gyvenimu, niekur nebematantis prasmės. Kitas teiraujasi, gal galėtų kuo padėti, ir priekaištauja, kad jis niekada neužsukantis į svečius.
„Gerai, nubėgu į garažą ir, užsipylęs benzino, tuojau pat atidumiu pas tave“, – pažada bičiulis.
Kvietėjas nustėrsta: užsipilsiąs benzino ir atidumsiąs pas jį… „Aišku, prašys pinigų, o jeigu neduosiu, jis tik čirkšt degtuką – ir liepsnoja. Jam tai viskas vis tiek, iš kalbos supratau, o man ir butas gali supleškėti…“ – baisisi žmogus.
Užduoties, kurią reikia atlikti perskaičius tekstą, nematyti, bet nesunku suprasti, kad skliausteliuose pateiktas veiksmažodžių bendratis moksleiviai turi pakeisti tinkamomis dalyvių formomis, parinkti teisingą laiką.
Atidžiau skaitant galima įžvelgti ir ironišką pasišaipymą iš kalbos klaidų. Bičiulis žada „užsipilti“ benzino, kaip dažnai sakoma buitinėje kalboje, turėdamas omeny, kad įpils degalų į mašinos baką. Jo kvietėjas pasakymą suprato tiesiogiai – kad jis benzino užsipilsiąs ant savęs.
Nors gyvenimu nusivylęs žmogus nei aiškiai, nei tarp eilučių neužsimena apie ketinimą nusižudyti, to nemini ir jo draugas, „Facebook“ vartotojai ir po cituotu įrašu, ir kitur ėmė kritikuoti būtent tai, kad tekste kalbama apie savižudybę, net aiškino, esą tai – Europos Sąjungos nurodymais paremtas mokymas. Net dauguma tų, kurie nesipiktino, taip pat kalbėjo apie savižalą ir kitos teksto prasmės neįžvelgė.
Tiesa, viena „Facebook“ vartotoja pakvietė padiskutuoti, ar tai – moksleivių psichiką žalojantis, ar teksto suvokimą ir kritinį mąstymą skatinantis tekstas.
„Tokie tekstai neturi būti naudojami“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, vadovėlius ir mokymo priemones rengia ir už jų turinio kokybę atsako vadovėlių autoriai ir leidyklos.
„Tačiau visi Lietuvoje leidžiami vadovėliai ir mokymo priemonės turi atitikti nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, – teigiama atsakyme portalui 15min. – Vienas iš nustatytų reikalavimų – turi būti vengiama neigiamas emocines reakcijas keliančių asociacijų, būdvardžių ir kategoriškų apibendrinimų.
Tekstinė, vaizdinė, skaitmeninė ir interaktyvi medžiaga turi atitikti dalyko bendrojoje programoje apibrėžtą mokymo(si) turinį ir ugdyti nurodytas mokinių kompetencijas, pateikiamos įvairių tipų užduotys turi atitikti aprašytus pasiekimų lygius.
Turinys turi būti parengtas remiantis patikrintais ir patikimais šaltiniais, be faktinių ir dalykinių klaidų, nediskriminuojant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ir kitais atžvilgiais.“
Kokius vadovėlius įsigyti ir kiek laiko juos paskui naudoti, nusprendžia mokyklos, atsižvelgdamos į savo mokinių ugdymosi poreikius, mokytojų pageidavimus. Galima naudotis konkrečiu vadovėliu ir nuosekliai įgyvendinant programą, ir mokant vienos ar kitos temos, atliekant pavienes užduotis.
„Tokie tekstai, kaip nurodytas, neturėtų būti naudojami ugdymo procese“, – pažymėjo ministerija. Bet ar tekstas tikrai yra iš septintokų vadovėlių ir ar šis dar naudojamas, jos atsakyme nepaaiškinta.
Vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atitikimą bendriesiems bei specialiesiems reikalavimams vertina vadovėlio ar mokymo priemonės leidėjo pasitelkti ne mažiau kaip 3 kompetentingi vertintojai (dalyko specialistai arba mokytojai praktikai).
Jei vadovėlyje ar kitoje mokymo priemonėje randama klaidų arba netinkamos informacijos, leidėjas turi tai ištaisyti. Vadovėlyje pastebėjus klaidingą ar netinkamą informaciją, ir patiems tėvams galima kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kuri įvertins, ar vadovėlis atitinka ugdymo turinio aktualijas ir pakeitimus. Tokios vertinimo ataskaitos skelbiamos viešai Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje.
Skaitė jau 2009 m.
Paieška „Google“ pagal pirmuosius teksto žodžius atskleidžia, kad cituotas tekstas nėra naujas. Jis vadovėlyje atsirado ne vėliau kaip 2009-aisiais.
Internete galima rasti vieno moksleivio ar moksleivės sąsiuvinio, kuriame vaikiška ranka perrašytas visas tekstas apie vaikystės draugus, kopiją. Sprendžiant iš paraštėse matomų datų, pratimas buvo atliktas 2009 m. vasarį ar kovą. Vaikai tuo metu kaip tik mokėsi dalyvius – ankstesniuose puslapiuose matyti paaiškinimas, kokia tai veiksmažodžio forma.
Tiesa, iš sąsiuvinio neaišku, kaip tekstas jame atsirado – buvo perrašytas iš vadovėlio ar pratybų, padiktuotas mokytojo(s). Taigi nežinia, ar vaikai jame įžvelgė istoriją apie savižudybę. Bet žodis „užsipylęs“ (benzino) tekste, kuris parašytas be klaidų, abu kartus pataisytas į „įsipylęs“. Iš to galima daryti išvadą, kad į tai buvo atkreiptas moksleivių dėmesys.
Humoristinis klaidos paaiškinimas
Tas pats tekstas apie benziną paminėtas ir straipsnyje, kuris buvo publikuotas 2018 m. vasario 17 d. Jis papiktino viešai prisistatyti nepanorusią filologę, humanitarinių mokslų daktarę, mokyklinio amžiaus berniuko mamą.
Moteris kritikavo, kad vadovėliuose esama daug negatyvo, stereotipinių ir seną gyvenimo būdą perteikiančių (apie pasišvietimą žvake, duonos kepimą krosnyje ir pan.) pavyzdžių, bauginimo (daug surauktų antakių nuotraukose, įspėjimų kalbėti taisyklingai ir pan.)
Portalo „Delfi“ kalbintas lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Grigaitis teksto nelaikė savaime blogu, kadangi ne tik su smurtu, bet ir su savižudybėmis gyvenime gali tekti susidurti. Bet jis pažymėjo, kad šiuo atveju turinį reikėtų aptarti – klausti, kaip moksleiviai elgtųsi su stipriai nusivylusiu žmogumi. Apie tokius dalykus esą turėtų kalbėti ir tėvai.
Vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys savo ruožtu tikino, kad vadovėlis su panašiais tekstais yra netinkamas.
ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistas Rimantas Jokimaitis tuomet žurnalistams sakė, kad minėtas vadovėlis buvo vertintas 2008 m. Kalbų ir meninio ugdymo ekspertų komisijoje.
Vadovėlis buvo perleistas kelis kartus, tačiau nebeatitiko 2016-aisiais atnaujintos Lietuvių kalbos ir literatūros programos. Tąmet leidykla „Šviesa“ vadovėlį perleido pataisytą.
Ministerijos atstovo žodžiais, cituotą tekstą naudojant ugdymo procese reikėtų remtis kontekstu. Kontroversiškoje ištraukoje pateiktas tekstas iš Albino Masaičio knygos „Gerbkime žodį“ – humoristinis kalbininko aiškinimas, kodėl paplitęs žodžių junginys „užsipilti benzino“ yra netaisyklingas.
„Pristatoma anekdotinė situacija, hiperbolizuojama, vaizdu nėra propaguojama savižudybė“, – aiškino pašnekovas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Platinamas tekstas yra iš keliolikos metų senumo vadovėlio. Tai buvo humoristinis kalbininko aiškinimas, kodėl paplitęs žodžių junginys „užsipilti benzino“ yra netaisyklingas. Jame nekalbėta apie savižudybes, todėl buvo pripažintas tinkamu, bet vėliau vadovėlis buvo perleistas, kad atitiktų reikalavimus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
