Teismas priėmė tokį sprendimą išnagrinėjęs Irako piliečio, kuris 2021 metais buvo apgyvendintas užsieniečių registracijos centre, skundą.
Anot irakiečio, jis buvo de facto sulaikytas, nes jo laisvė buvo suvaržyta be jokio teisinio pagrindo ir jam nebuvo žinomos nei to priežastys, nei sulaikymo laikas.
„Na, ar nesakiau?“
Tokia buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo reakcija į šį sprendimą.
„Visą laiką kritikavau šį įstatymą – dar ir jam būnant tik projektu, nes negalima be teismo nesant nepaprastosios ar karo padėties atimti žmogui laisvę. Net jei jis ir galbūt netikras pabėgėlis. Tuo demokratija ir turi skirtis nuo lukašenkinės diktatūros“, – feisbuke rašė konstitucinės teisės ekspertas.
Jis taip pat suabejojo, ar kas nors dėl to prisiims politinę atsakomybę.
„Tik kažin ar dabar išdrįs kas nors atsistatydinti – turiu omeny tuos, kurie įžūliai stūmė šį įstatymą puikiai suprasdami jo antikonstitucingumą ir tuos iš migracijos, kurie pataikūniškai jį kūrė“, – svarstė D.Žalimas.
Ar prisiims atsakomybę?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas gina dabartinį įstatymą ir sako, kad veiksmai 2021 metais buvo tinkami.
„Tuo metu tai buvo be galo svarbus sprendimas nacionalinio saugumo požiūriu. Mes aiškiai sakėm, kad nenorim būti dar vienu nelegalios migracijos keliu ir priėmėm tą sprendimą dėl gyvenimo ribojimų tam, kad jie neplūstų į Vakarų Europą“, – 15min sakė parlamentaras.
Jis pripažįsta, kad šiuo metu „tokios problemos“ nėra, nes „tų žmonių čia nebėra“.
Paklaustas, ar valdantieji, tarp kurių – ir tiesioginiai už migracijos politiką atsakinga vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, turėtų prisiimti atsakomybę, jis teigė, kad „jokiu būdu“.
„Aš manau, kad mes priėmėm teisingą sprendimą, darėm viską galvodami apie savo valstybę ir aš manau, kad daryčiau tą patį, jeigu man tektų tokia atsakomybė. Aš tikrai nesigailiu tokio sprendimo“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Vis dėlto, jis pripažino, kad greičiausiai Užsieniečių teisinės padėties įstatymą reikės keisti, tačiau tik „išanalizavus teismo sprendimą“.
T.V.Raskevičius: dabar kiekvieną atvejį reikės vertinti individualiai
Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius įsitikinęs, kad po KT sprendimo kiekvieno užsieniečio situacija turės būti pradėta vertinti individualiai.
„Pirmiausia reikia susipažinti su tuo KT sprendimu (...) ir pažiūrėti, kokios konkrečiai įvertinimo nuostatos yra reikalingos, bet man atrodo, kad apskritai turi pasikeisti paradigminis požiūris apie tai, kaip kiekvieno į Lietuvą atvykusio užsieniečio situacija yra vertinama individuliai ir sulaikymas yra taikomas ne kaip pagrindinė, o kaip kraštutinė priemonė“, – BNS sakė politikas.
Anot jo, KT pasisakė dviem aspektais – apie tai, Lietuvos teritorijoje atsidūrę užsieniečiai būdavo sulaikomi be teismo ar institucijos sprendimo, ir dėl to, kad jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre be teisės judėti šalies viduje.
Abi šios normos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, tačiau pirmoji jau nebegalioja.
„Seimo statute numatytos aiškios procedūros ir terminai, kaip yra įgyvendinami Konstitucinio Teismo sprendimai, tačiau tikiuosi, kad (vidaus reikalų ministrė – BNS) Agnė Bilotaitė ir (NSGK pirmininkas – BNS) Laurynas Kasčiūnas dabar nesakys, kad KT prieštarauja nacionalinio saugumo interesams“, – teigė T.V.Raskevičius.
