– Vilniečiai skundžiasi, kad, įlipus į viešąjį transportą ir pavažiavus keletą stotelių, dažnai norisi kuo greičiau apsižiūrėti, ar nesusitepei drabužių, ir nusiplauti rankas muilu. Ar jūs gaunate tokių skundų?
– Gauname, bet galiu pasakyti, kad kiekvieną dieną 24 darbuotojai valo po darbo dienos į parką grįžusius autobusus ir dar 23 – troleibusus. Taigi turime tikrai nemažą komandą, o plovimas būna ir paprastas kasdienis, ir generalinis. Mes žinome tas problemas, be to, ypač skundžiasi tie vairuotojai, kurių maršrutas eina pro nakvynės namus Kosciuškos gatvėje.
Tik labai gaila, kad tie, kuriems šios taisyklės surašytos, jų neskaito.
Mes vadovaujamės keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad vairuotojas turi teisę nepriimti arba artimiausioje stotelėje išlaipinti netinkamai apsirengusius arba besielgiančius žmones. Bet mes griežtai rekomenduojame nesivelti į konfliktą. Vairuotojas gali paprašyti išlipti, bet negali naudoti jėgos.
– Vairuotojas gali kreiptis į pareigūnus?
– Taip, jis turi teisę tokio žmogaus neįleisti ir artimiausioje stotelėje išlaipinti. Bet tų pačių taisyklių 17 punktas nurodo, kad viešuoju transportu draudžiama važiuoti keleiviams, skleidžiantiems aitrų kvapą ir apsirengusiems nešvariais drabužiais. Tik labai gaila, kad tie, kuriems šios taisyklės surašytos, jų neskaito.
– Kartais žmonės skundžiasi, kad autobusų ir troleibusų vairuotojai važiuodami rūko.
– Vairuotojas negali rūkyti transporto priemonėje – rūkydamas jis nusižengia taisyklėms. Nustačius tokius atvejus, su vairuotoju kalbama, yra tam tikra nuobaudų sistema. Vairuotojai tai puikiai žino. Tikiuosi, kad tokios praktikos artimiausiu metu neliks.
– Didelė problema – asocialūs neblaivūs asmenys. Kaip keleiviui elgtis pamačius, kad viešajame transporte atvirai girtuokliaujama?
– Keleiviai turėtų pranešti vairuotojui ir vairuotojas iš pradžių turi paprašyti iš transporto priemonės išlipti. Jeigu tie žmonės nesutinka, vairuotojas informuoja dispečerę, dispečerė susisiekia su pareigūnais ir tuomet yra imamasi priemonių. Bet, kaip minėjau, pats vairuotojas jokiais būdais negali jėga žmonių priversti išlipti.
– Atskira tema – negalią turintys žmonės. Neseniai autobusų ir troleibusų vairuotojams buvo surengti mokymai, kaip padėti tokiems žmonėms. Kuo skundėsi, ko pageidavo neįgalieji?
– Priklausomai nuo negalios, skiriasi ir žmonių poreikiai. Neįgaliųjų, kurie naudojasi vežimėliais, problemos visai kitokios nei aklųjų. Tarkim, įvažiuoti į autobusą ar troleibusą pro priekines duris sėdint vežimėlyje visiškai netinka – reikia vidurinių durų, kur yra tiltelis. O akliesiems kaip tik patogiausia lipti pro priekines duris. Galbūt mažiau problemų kyla klausos negalią turintiems žmonėms.
– Kada Vilniuje visi autobusai ir troleibusai bus žemagrindžiai?
– Planuojame, kad iki 2020 m. parkas bus atnaujintas 80 proc. Nauji autobusai, kuriuos ketinama pirkti, bus su visais patogumais neįgaliesiems. Beje, per minėtą renginį kilo klausimas, kiek vienu metu autobuse gali važiuoti neįgaliųjų su vežimėliais. Atsakymas – vienas, nes yra viena vieta su specialiais diržais. Tik tokiu atveju, jei neįgalusis turi galimybę persėsti ant kėdės, gali važiuoti daugiau.
– Žmonėms rūpi ir vairuotojų išvaizda. LRT RADIJO klausytojai pastebi, kad anksčiau vasarą vairuotojai dėvėdavo paprastus sportinius marškinėlius ir bet kokius šortus, ir sako, kad tai labai neestetiškai atrodo. Ar yra nustatyta, kaip turi atrodyti vairuotojas?
– Dabar taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas turi atrodyti tvarkingai ir švariai. Mūsų vairuotojai kol kas neturi uniformų, bet apie tai labai diskutuojame ir ruošiamės juos aprengti uniformomis.
– Kada važiuosime švariu, tvarkingu ir žemagrindžiu viešuoju transportu?
– Per artimiausius metus pamatysite labai teigiamų pokyčių.
– Tikriausiai ir patys žmonės turėtų būti aktyvesni: pamatę viešajame transporte kokį nevalyvą pilietį, turėtų pasakyti vairuotojui ar patys paskambinti pareigūnams?
– Tikrai taip.
