Vakarų politikai pastaruoju metu vis atviriau kalba apie „paralelines visuomenes“, kai tinkamai nesiintegravę imigrantai susiburia į uždarus „getus“, o jie skatina nusikalstamumą.
Apie tai, kad multikultūralizmas nepavyko, viešai buvo pareiškusi ir tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, neseniai tai pakartojo ir britų vidaus reikalų ministrė, o Švedijos valdžia imasi naujų priemonių.
„Multikultūralizmas suprantamas kaip imigrantų bendruomenės laisvė gyventi ir išlaikyti savo tradicijas, kultūrą, iš jų reikalaujant tik pamatinių dalykų – galbūt integracijos į darbo rinką, mokesčių mokėjimo“, – paaiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Vainius Bartasevičius.
Imigracijos sukeltos problemos pastaruoju metu itin paaštrėjo Švedijoje.
Šios šalies vyriausybė penktadienį paskelbė, kad apsunkins neeuropiečių imigrantų galimybes gauti socialines išmokas – taip norima atgrasyti migrantus nuo atvykimo ir geriau integruoti tuos, kurie atvyksta.
Skandinavijos šalių politiką nagrinėjantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Saulius Pivoras teigė, kad su imigrantais siejamas nusikalstamumas Švedijoje tapo ypač aktualia problema, į pagalbą policijai ateina kariuomenė.
„Per šaudymus, sprogdinimus žuvo ir nukentėjo jau ne vienas nekaltas žmogus, nesusijęs su gaujomis, nusikaltėliais. Nusikalstamumo lygis migrantų aplinkoje yra didelis, didesnis, negu kad gyvenančiųjų nuolat kartu, kartą iš kartos“, – sakė S.Pivoras.
Pamokos iš Danijos
Siekdama užkirsti kelią nusikalstamumui ir getų kūrimuisi, griežtos prieglobsčio politikos besilaikanti kaimyninė Danija ėmėsi imigrantų bendruomenių perskirstymo.
