Arba Seimo rinkimai, arba nauja Vyriausybė: kas laukia po konservatorių ultimatumo?

Didžiausiai valdančiajai partijai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) – dėl vadinamojo čekių skandalo inicijuojant pirmalaikius Seimo rinkimus, o jeigu jų nebus, premjerei Ingridai Šimonytei žadant trauktis, patekta į keblią situaciją. Politologas Lauras Bielinis mano, kad konservatoriai turėtų elgtis atsakingiau ir mėginti stabilizuoti situaciją, o ne ją bloginti. Apžvalgininkas Saulius Spurga sutiko, kad reikia braukti brūkšnį, politinėms partijoms pasitikrinti pasitikėjimą ir pradėti naują politinį etapą.

Roberta Salynė

Politikos aktualijų žurnalistė

Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Politinį lauką purtant savivaldybių tarybų narių išlaidų skandalui, kurio epicentre – taip pat keli ministrai, pirmiausia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujanti konservatorė Jurgita Šiugždinienė, konservatoriai pareiškė, jog „ritualinių aukojimų“ neturėtų būti.

Vis dėlto pirmadienį popiet premjerė pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai ministrės atsistatydinimo prašymą.

Kartu nurodė, kad kita kandidatūra į šias pareigas teikiama nebus.

Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai siūloma eiti teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai.

Penktadienį TS-LKD prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui rengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu tam nebus pritarta, partija spręs dėl Vyriausybės atsistatydinimo.

I.Šimonytė savaitgalį pareiškė, kad jeigu pirmalaikių Seimo rinkimų nebus, ji teiks prašymą atsistatydinti iš pareigų. Tai reikštų visos Vyriausybės atsistatydinimą po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.