Artėjant Kalėdoms, paprastai žmonės tampa dosnesni, tačiau šiais metais per šventes lietuviai linkę susiveržti diržus. Vilniaus baro „Shooters“ barmenas Aistis Kiškūnas pasakoja, jog dar prieš dvejus metus žmonės tiesiog „taškydavosi“ arbatpinigiais, o dabar dažnai pataupo.
„Lietuviai paprastai linkę palikti apie 10 proc. arbatpinigių nuo sąskaitos sumos. Būna, kad palieka ir 15 ar 20 proc., bet tai retesnis atvejis. Tai priklauso ir nuo sumos: jei sąskaita siekia 50 Lt, žmonės noriai palieka 10-15 proc. arbatpinigių, bet jei sąskaita 300 Lt, tuomet žmonės linkę palikti kokius 5 proc.“, – pasakojo A. Kiškūnas.
Anot jo, arbatpinigių dydis dar priklauso ir nuo baro – jei vieta brangesnė, arbatpinigių paliekama daugiau, o jei vidutinė ar pigesnė – mažiau.
Kaune, P.Lukšio gatvėje, įsikūrusiame bare besidarbuojanti barmenė Diana Lisienė teigė, kad mažėja ne tik arbatpinigiai, bet ir klientų kiekiai.
„Pastebime, kad vis mažiau žmonių užsuka į barą, o atėjusieji pinigais nesimėto. Klientų netrūksta pietų metu, bet vėliau, vakare, žmonių srautas žymiai mažesnis. Sumažėjo ir arbatpinigių“, – pasakojo D.Lisienė.
Klientų dosnumu nebegali pasigirti ir taksistai. Kauno A.Mickevičiaus gatvėje klientų laukiantis taksi vairuotojas Juozas teigė, kad pastaruoju metu klientų dosnumas mažėja.
„Šventiniu laikotarpiu darbo kasmet padaugėja. Arbatpinigiai šiuo laikotarpiu taip pat būdavo gausesni, jų gaudavau daugiau nei įprastai. Tačiau šiais metais jau pastebėjau, kad žmonės vangiai palieka smulkių pinigėlių. Dažniau nuolaidos kaulija, nei arbatpinigių duoda“, – sakė taksistas Juozas.
Į mažėjantį klientų dosnumą dėmesį atkreipė ir kirpėjas Arūnas Adomaitis.
„Arbatpinigių dydis priklauso nuo klientų finansinių galimybių, dažniausiai gaunu 5-10 Lt. Pastaruoju metu pastebėjau, kad klientų dosnumas mažėja“, – sakė A.Adomaitis.
Taupo ir užsieniečiai
Klaipėdos viešbučio „Navalis“ administratorius Antanas Padavičius pastebėjo, kad ir viešbučio klientai nebe taip dosniai ir dažnai palieka arbatpinigių. Anot jo, ilgesniam laikui apsistoję užsieniečiai, patenkinti aptarnavimu, arbatpinigių vokeliuose palikdavo restorano ar viešbučio personalui.
„Arbatpinigių palieka ir lietuviai. Bet dabar jaučiasi, kad arbatpinigių duodama mažiau nei anksčiau“, – sakė viešbučio administratorius.
Anot jo, pastaruoju metu dažniausiai už malonų aptarnavimą tiesiog padėkojama.
Jei žmogus paslaugą įvertina gerai, pagal etiketą reikėtų palikti arbatpinigių. Jei nepalieka, tuomet tai tarsi mandagus priekaištas, jog paslauga nepatiko. Sakė A.Lydeka.
Pagal galimybes
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, lietuviai nėra šykštuoliai ir arbatpinigių palieka, tačiau jų galimybių ribos mažesnės nei užsieniečių.
„Viskas priklauso nuo restorano lygio – jei tai prabangesnė vieta, arbatpinigių paliekama daugiau. Patys kavinių ir restoranų savininkai skatina arbatpinigių kultūrą, nes tai papildomai motyvuoja darbuotojus“, – sakė E.Šiškauskienė.
Jos teigimu, Vakaruose arbatpinigių kultūra senesnė ir gilesnė, ten paprastai paliekama apie 15 proc. arbatpinigių nuo sąskaitos sumos, o lietuviai linkę palikti iki 10 proc.
Išreiškia padėką
Anot etiketo eksperto Armino Lydekos, arbatpinigių tradicijos yra skirtingos. Lietuvoje jos dar tik formuojasi, mat sovietmečiu arbatpinigių žmonės nebuvo linkę palikti.
„Šiandien situacija geresnė – po truputį artėjame prie Vakarų Europos. Svarbu suvokti, kad arbatpinigiai yra paslaugos įvertinimas, papildoma padėka. Jei žmogus paslaugą įvertina gerai, pagal etiketą reikėtų palikti arbatpinigių. Jei nepalieka, tuomet tai tarsi mandagus priekaištas, jog paslauga nepatiko“, – aiškino A.Lydeka.
Todėl, pasak eksperto, jei arbatpinigiai būna įskaičiuoti į patiekalų kainą arba įmušami į sąskaitą kaip aptarnavimo mokestis, tai rodo itin prastą restorano ar kavinės savininko kultūros lygį.
„Tai nekultūringa, prieštarauja elementariems etiketo principams ir yra tiesiog pasityčiojimas iš kliento. Arbatpinigiai yra kliento teisė išreikšti padėką. Tai kultūros, o ne verslo dalykas“, – tvirtino A.Lydeka.
Jo teigimu, kavinėse ir restoranuose derėtų palikti apie 10 proc. arbatpinigių nuo sąskaitos sumos, viešbutyje ar rūbinėje – vieną piniginį vienetą, pavyzdžiui, 2 ar 5 Lt, taksi – apvalinti sumą vairuotojo naudai. Kirpyklose, grožio salonuose derėtų palikti 5, 10 arba 20 Lt.
