„Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime. Bėgant metams ant Gedimino kalno susiformavo nemenkas kultūrinis sluoksnis, tad radinių čia gali būti įvairiausių“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.
Ankstyviausių pilies kalno apgyvendinimo pėdsakų buvo rasta po Aukštutinės pilies rūmų pamatais ir kalno aikštelės šiauriniame pakraštyje. Čia buvo aptiktas iki vieno metro storio kultūrinio sluoksnio horizontas su brūkšniuotąja ir lygiu paviršiumi keramika. Tai leidžia teigti, kad žmonės ant Gedimino kalno gyveno jau I tūkstantmečio pradžioje. Ankstesni archeologiniai tyrimai yra parodę, kad galima atsekti nuoseklią kultūrinio sluoksnio stratigrafiją nuo brūkšniuotosios keramikos iki naujausių laikų sluoksnių.
Sausio 2–25 dienomis kalno aikštelės centrinės dalies vakarinėje pusėje detaliųjų archeologinių tyrimų metu ištirtas 15 kvadratinių metrų dydžio plotas, užfiksuoti iki 1,1–2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.
Archeologinių tyrimų metu aptikti palaikai gali būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
„Kalno aikštelės centrinės dalies vakarinėje pusėje planuojame ištirti apie 150 m² plotą, greičiausiai tyrimai truks iki rudens“, – tvirtina Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas V.Steponaitis.
Archeologai organizuos atviras dienas tyrimų vietoje, kur susidomėjusiems pristatys archeologinių tyrimų eigą ir naujausius radinius.