Archeologai ant Gedimino kalno patys slepiasi ir 1863 m. sukilimo didvyrių palaikus paslėpė po stogu. Vis dėlto šiemet greičiausia darbai bus pabaigti iškeliant dar dviejų sukilimo vadų palaikus, tolesnius kasinėjimus atidedant kitiems metams.
Nuo sausio – 17 palaikų
Kaip 15min pasakojo LNM archeologas dr. Gediminas Petrauskas, jie čia dirba nuo sausio, metų pradžioje LNM archeologinė ekspedicija aptiko pirmų keturių vyrų palaikus. „Nustačius, kad tai yra 1863 m. sukilėliai, tapo akivaizdu, kad reikia tęsti tyrimus, surasti juos visus ir inicijuoti garbingą perlaidojimą. Nes tai nėra kapai, tai palaidojimo, nepagarbaus užkasimo vieta“, – kalbėjo archeologas.
Iš viso jau surasti 17-os sukilėlių palaikai. „Pagal istorinius duomenis žinome, kad Vilniaus Lukiškių aikštėje buvo sušaudytas ar pakartas 21 sukilimo dalyvis, tad, mąstant ta linkme, dar trūktų keturių. Šiais metais jau turbūt nebespėsim, nes šie tyrimai ilgai trunka, tai reikės kitais metais tęsti“, – sakė dr. G.Petrauskas.
Didžiausias šiuo metu paskelbtas atradimas – identifikuoti Zigmanto Sierakausko palaikai. Šalia jo buvo rastas medalikėlis ir vestuvinis žiedas su įrašu „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Pasak mokslininkų, būtent šis radinys juos užvedė ant kelio. Taip pat greičiausiai rasti ir kito 1863 metų sukilimo vado – Konstantino Kalinausko palaikai.
Paskutinis archeologų atradimas – keturiose duobėse užkasti penkių žmonių palaikai. Trijų jau išimti, dviejų dar likę. Vienoje iš duobių buvo užkasti du vyrai, kitur po vieną, bet pagarbos neparodyta nė vienam: palaikai sumesti netvarkingai, veidu į apačią, galvos atsilošusios, kojos išlindusios iš sunkiai iškastų tarp akmenų duobių.
Nepagarbiai, bet ne kaip KGB'istai
Vienoje duobėje, kurioje atgulė du vyrai, viršutinis gulėjo kitam galva ant dubens, kojos išlindusios.
„Bet, palyginti su KGB'istų metodais, kurie sekė „senąja mokykla“, XX a. vidury, XIX amžiuje dar būta šiek tiek pagarbos, čia ir medalikėlių buvo rasta, ir Z.Sierakausko auksinis žiedas. Matyti, kad šiek tiek daugiau žmogiškumo negu XX a. Gal stačiatikių bažnyčia jiems didesnį vaidmenį vaidino, dar buvo šiek tiek padoresnis požiūris. Nors šiaip labai nepagarbiai sumesti, užkasti“, – pasakojo ant kalno besidarbuojantis archeologas.
Archeologai apie šiuos radinius kalba kaip apie Lietuvos Pompėją: į daugelį duobių įmesti mirusieji buvo užpilti kalkėmis, greičiausia dėl dezinfekcijos, kad kvapas nesklistų.
„Dalyje iš tų duobių kalkės sukietėjo, matyt, gavusios drėgmės, ir, kas įdomiausia, dėl tų sukietėjusių kalkių išliko drabužių, rankų kontūrai. Drabužiai, žmogaus audiniai išnyko, o kontūrai išliko. Matyti drabužių atspaudai, kitų mirusiųjų duobėse matėsi ir lūpos, užmerktos akys. Mes, kiek įmanoma, perdavėme tai restauratoriams. Kai kurios kalkės trapios, neįmanoma nieko padaryti, bet kažką restauratoriai bandys išsaugoti. Tikrai unikalus dalykas“, – pasakojo G.Petrauskas.
Darbas ant Gedimino kalno reikalauja didžiausio archeologų kruopštumo: dirbama lėtai, atsargiai, stengiamasi kuo daugiau visko išsaugoti. Kaulai, anot archeologų, nėra seni, geros būklės, tad antropologai turės ką pasakyti juos ištyrę.
Kai savo darbą baigs archeologai ir antropologai, ateis eilė garbingam šių vyrų – 1863 m. sukilimo didvyrių – perlaidojimui. Kol kas nėra numatyta tiksliai, kur ir kada tai bus padaryta, tačiau siūloma palaikus palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse, o tai gali įvykti 2019 metų pavasarį arba vasarą.
