Apie tai, kaip po žeme buvo rasta išlikusi sinagogos dalis, 15min pasakojo Hartfordo universiteto istorijos daktaras, visame pasaulyje garsus archeologas Richardas Freundas, amerikietis, vadovaujantis tarptautinei jau kelias vasaras Vilniuje dirbančiai archeologų komandai.
Jo teigimu, norėdami sunaikinti bet kokius sinagogos likučius, sovietai paradoksaliai pasirūpino, kad jie būtų išsaugoti.
Turėjo ir požeminę dalį
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo pastatyta XVII a. viduryje. Pagal tuometinius įstatymus sinagoga negalėjo būti aukštesnė negu aukščiausia Vilniaus bažnyčia, bet ją norėta pastatyti ypač didelę ir talpią. Todėl prieš statybas buvo iškasta didelė duobė ir du sinagogos aukštai, kurie, pasak R.Freundo, ir buvo pagrindinė sinagogos dalis, buvo įrengti po žeme.
Likę trys aukštai jau buvo virš žemės. Nors iš išorės sinagoga atrodė kaip trijų aukštų pastatas, iš tiesų ji buvo penkiaaukštė.
Kaip skelbia oficiali istorija, II pasaulinio karo metais sinagoga buvo stipriai apgriauta, o 1955-57 m. visiškai sunaikinta. Jos vietoje sovietai pastatė pradinę mokyklą.
Būtent šią versiją žinojo ir R.Freundas. Todėl labai nustebo, kai prie jo prieš keletą metų archeologų konferencijos metu priėjęs dr. Jonas Seligmanas – archeologas iš Izraelio, Izraelio senienų tarnybos direktorius. Jis R.Freundą pakvietė burti tyrėjų komandą bei vykti į Vilnių tirti tos vietos, kur kadaise stovėjo sinagoga.
„Man paklausus, ar ji nebuvo sunaikinta ir ko mes ten ieškotume, jis atsakė – aš manau, kad ji vis dar gali stovėti po žeme. O patikrinę mes šią teoriją galime patvirtinti arba paneigti“, – prisiminė R.Freundas.
Archeologą pasiūlymas sudomino ir jis nutarė imtis tyrimų, kurie prasidėjo 2015 m. Juose R.Freundas ir jo komanda pasitelkė moderniausias technologijas, užsiimdami vadinamąja neinvazine archeologija. Tai reiškia, kad tyrimams buvo pasitelkti modernūs radarai ir tomografai, kurie leidžia „ kiaurai matyti“ tai, kas slepiasi už pastatų sienų ar po žeme.
„Mes galime matyti kiaurai žemę, kiaurai sienas. Mums nereikia nieko griauti ar kasti, kad galėtume kažką rasti. Mano komandą sudaro keli mokslininkai ir mes galime nuvykę į bet kurią pasaulio vietą per savaitę nustatyti, ar toje vietoje po žeme arba sienose slepiasi kažkas vertingo, ar ne. Ir tada duodame vietiniams archeologams tikslius žemėlapius, kuriais remdamiesi jie gali patys vykdyti kasinėjimus, tiksliai žinodami, ko kur ieškoti“, – sakė R.Freundas.
Tyrėjams ištyrus visą pradinės mokyklos teritoriją, paaiškėjo, kad Didžioji sinagoga po žeme išties yra išlikusi. Anot R.Freundo, visas pirmasis sinagogos aukštas po žeme yra nesugriuvęs.
Tai, jo teigimu, paradoksaliai lėmė būtent sovietų noras, kad Vilniuje nebeliktų jokių sinagogos egzistavimo pėdsakų.
„Po nacių okupacijos sinagoga buvo beveik visiškai sugriauta. Sovietai visiškai nenorėjo jos atstatyti, priešingai – norėjo sunaikinti pėdsakus. Todėl visi griuvėsiai, visos sinagogos liekanos, kurios buvo virš žemės paviršiaus, buvo tiesiog sustumti žemyn į du aukštus, buvusius po žeme. Tada viskas buvo iš viršaus padengta cementu ir dar pastatytas pastatas“, – aiškino R.Freundas.
Archeologo teigimu, paradoksalu ir ironiška, kad būtent toks sovietų elgesys išgelbėjo po žeme buvusius aukštus, jų konstrukcijas. Atsidūrus po cemento sluoksniu ir po žeme, jiems nebegalėjo pakenkti nei plėšikai, nei gamtos stichijos. Norėdami visiškai sunaikinti sinagogą, sovietai ją išsaugojo.
R.Freundo teigimu, po pirmųjų atradimų neinvaziniais metodais, gavus savivaldybės leidimą, mokyklos kieme buvo pradėti kasinėjimai. Jų metu buvo iškasta keliolika tūkstančių artefaktų, patvirtinusių, kad po žeme slepiasi dar daug vertybių. Taip pat siekiama patikslinti sinagogos perimetrą, atkasti bent dalį išlikusių sienų.
Kasinėjimai, sakė mokslininkas, vyks iki 2020 m. Tada bus sprendžiama, kaip toliau įamžinti sinagogos atminimą.
„Teoriškai čia galėtų atsirasti muziejus. Tai puiki proga pritaikius istorinę vietą sukurti galimybę išvysti visą žydiškosios Lietuvos istoriją ten, kur ji iš tiesų klostėsi. Ir nereikėtų statyti muziejaus naujoje vietoje“, – sakė R.Freundas.
Atsirado ir Tora
Archeologas prisiminė neįprastą istoriją, kuomet, jau vykdant kasinėjimo darbus, netoli darbų vietos sustojo taksi ir iš jos išlipęs asmuo jam padavė Torą, pasakęs, kad tai viena iš Didžiosios sinagogos torų, kurią jos tėvas sugebėjo išsaugoti per II pasaulinį karą ir po to emigruodamas išgabenti su savimi. Jis teigė perskaitęs apie tyrimus sinagogos teritorijoje ir nutaręs Torą grąžinti.
R.Freundas šią Torą nugabeno į Vilniaus choralinę sinagogą, vienintelę vis dar veikiančią, kur jos autentiškumas buvo patvirtintas. Dabar ši Tora saugoma ten.
Pačiam R.Freundui Didžiosios sinagogos tyrimai artimi širdžiai neatsitiktinai – jo seneliai žydai gimė Vilniuje, nors į JAV emigravo 1903 m.
„Jonas Seligmanas yra Izraelio archeologas, kuris domisi Bizantijos periodu. Aš esu Amerikos archeologas, kuris pirmiausia tiria graikų-romėnų periodą. Gali paklausti – kodėl mes čia? Priežastis paprasta – mūsų abiejų seneliai gimė Vilniuje. Aš jaučiu ryšį su šiuo ikonišku pastatu, kuris buvo Vilniaus širdis ir siela“, – sako R.Freundas.
Lietuvoje R.Freundas užsiima ir kitais projektais – tyrė priverstinio darbo stovyklą HKP Subačiaus gatvėje, ieškojo slapto tunelio Paneriuose, kuriuo žydai sprukdavo iš masinių žudynių vietos, keliavo į Rokiškį ieškoti žydės poetės Matildos Olkinaitės, kurios dienoraštis buvo rastas prieš keletą metų, palaidojimo vietos.
Savivaldybė ketina atkurti teritoriją
Kaip anksčiau skelbė 15min, sinagogos tyrimai atliekami Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis, juos atlieka JAV, Izraelio ir Lietuvos archeologai. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė. 2018 m. pastangos yra nukreiptos į vieno iš sinagogoje buvusių baseinų atidengimą ir pirties bei sinagogos pastatų išorinės sienos dalies išskyrimą.
Vilniaus savivaldybė neseniai pranešė, kad nuo 2017 m. pagal paskirtį nenaudojamą buvusios pradinės mokyklos pastatą 2020 m. ketinama nugriauti ir atkurti istorinę Vilniaus didžiosios sinagogos teritoriją. Kol kas pastatą norima išnuomoti, tam paskelbtas konkursas.
Pagal konkurso sąlygas pastatas turėtų būti išnuomotas asmenims, kurie galėtų užsiimti čia kultūros, meno ar edukacine veikla, tačiau tai neturi prieštarauti teritorijos istorinei paskirčiai – Vilniaus didžiajai sinagogai.
„Konkrečių kriterijų nėra (kas prieštarautų istorinei paskirčiai – red.), bus analizuojamas dokumentuose pateiktas veiklos (-ų) aprašymas. Analizuos sudaryta darbo grupė, kurioje yra ir žydų bendruomenės atstovas“, – 15min yra sakę Vilniaus savivaldybės atstovai.
Dokumentų pateikimas konkursui vyks iki liepos 25 dienos. Liepos 26 dieną bus plešiami vokai, o rugpjūčio 3 dieną paaiškės, kas ten įsikurs. Čia veikusi Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla praėjusių metų vasarą buvo perkelta į atsilaisvinusias patalpas M.Daukšos gatvėje.
Mūrinė rensanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje, garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras.
Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis (ritualiniais baseinais).
1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis, vėliau čia veikė pradinė mokykla.
Paveldosaugininkai pernai rugsėjį Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms suteikė teisinę apsaugą.
