Jau skelbėme, kad archeologijos entuziastai ir profesionalai pastebi pavojų po žeme glūdinčiai turtingai Žiemgalos istorijai. Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis ir keletas kitų organizacijų kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą ir KPD Šiaulių skyrių, prašydamas skubiai imtis veiksmų dėl galimai naikinamo Žeimelio kapinyno.
Kreipimesi buvo teigiama, kad toks pavojus paveldui gresia dėl čia neva aplaidžiai atliekamų archeologinių tyrinėjimų. Pastebėjimų daug – žmonių kaulai grunto krūvose, ekskavatoriumi perbraukti kapinynai, per siauras tyrimo ruožas. Įrodymai buvo pateikti ir vaizdine forma.
Buvo pateikta nemažai klausimų atsakingoms institucijoms. Po kelių savaičių gauti atsakymai sukėlė dar daugiau klausimų. Susirūpinusieji įžvelgia institucijų abejingumą ir nesuvokimą, koks istorinis ir archeologinis lobis paliktas komercinių tyrimų žinion.
Gelbėjimo operacija?
Priminsime, kad Žeimelio kapinynas yra vienas didžiausių ir turtingiausių žiemgalių kultūros liudininkų – plati chronologija, gausios įkapės.
Žmonės įvairiausių senovinių dalykų kiekvieną pavasarį rasdavo tiesiog savo daržuose.
Darbus vykdo archeologo Romo Jarockio VšĮ „Archaeoheritage“. Archeologas teigia, kad iki šiol vykę darbai iš tiesų yra gelbėjamojo pobūdžio – kasamas metro pločio griovys, besišliejantis prie to, kas jau buvo grubiai darbininkų iškasta pernai.
Archeologo žodžiai nenuramino diskusijų. Institucijos užklaustos pakartotinai, nes aiškaus KPD atsakymo į konkrečius klausimus taip ir nesulaukta.
Kitą vertus – pasidžiaugta, kad bent šioks toks dėmesys rodomas šiam objektui – viliamasi, kad bus didesnė tikimybė jį ištirti kokybiškiau.
Archeologijos mokslas patikėtas rangovui?
Klausimuose trumpai pakomentuojami ir oficialūs atsakingų institucijų atsakymai. Tai reiškia, kad susirūpinusiųjų paveldu valdiškos frazės netenkina.
Nuo žemių krūvų nurinkti kaulai ir rangovui liepta viską persijoti – tarsi tai būtų jų kompetencijoje.
Rezultatas – nuo žemių krūvų nurinkti kaulai ir rangovui liepta viską persijoti – tarsi tai būtų jų kompetencijoje. Visi kiti pastebėjimai atšoko lyg žirniai nuo sienos.
Pastebima, kad be išlygų pateisinamas mechanizuotas kasimas Žeimelio kapinyno teritorijoje. Jie grindžiami archeologinių tyrimų programa, tačiau rezultatai iš archeologijos taško – nemoksliškai, iš paveldosaugos – pernelyg pragmatiškai iš anksto traktuoti kaip „archeologiškai nevertingas gruntas“.
Paveldo gelbėtojams apmaudu, kad buvo pamiršta, jog šioje teritorijoje gali būti ir Žeimelio senojo miesto vietos tęsinys – vertingosios savybės ir teritorija iki šiol nepatikslintos.
Pastebėta ir neprofesionali KPD atsakymo detalė – atsakomybė dėl Žeimelio kapinyno pavienių žmonių kaulų surinkimo, grunto išsijojimo ir perlaidojimo perkeliama rangovui UAB „Šiaulių plentas“ arba Šiaulių r. savivaldybei, kuri šiuo atveju – niekuo dėta. Žeimelis – Pakruojo rajone.
KPD atsakyme rašoma: „Departamentas įpareigos Departamento Šiaulių skyrių surašyti reikalavimą rangovui UAB „Šiaulių plentas“, kad grunto sandėliavimo aikštelės teritorija, kurios paviršiuje aptiktos žmogaus skeleto dalys, būtų patikrinta taikant sijojimo metodą. Aptikus žmogaus palaikų dalių, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Šiaulių r. savivaldybė turės užtikrinti deramą žmogaus palaikų dalių perlaidojimą“.
Natūraliai kyla klausimas – ar tai nėra tyrimus atliekančio archeologo darbas ir pareiga? Ar šiuos darbus KPD pradėjo patikėti tiesiogiai infrastruktūros darbus atliekančioms įmonėms? Ką tada privalo tyrimų leidimą gavęs archeologas?
Prašo surasti kaltininkus arba pateikti duomenis
Tai dar ne viskas – departamento atsakyme pateikiama išvada, kad departamentas, atlikęs patikrinimą ir apklausęs rangovų atstovus ir archeologą, nenustatė, kad būtų teisingi kreipimesi ir prašyme nurodyti teiginiai dėl galimai archeologinių tyrimų metu įvykdyto kapų suardymo.
Atsakoma, kad kreipimesi ir prašyme pateiktos nuotraukos neleidžia nustatyti, kad dalis palaidojimų galėjo būti pažeisti mechanizuoto nukasimo metu.
Teigiama, kad matomos mechanizuoto kasimo žymės pastebimos viršutiniuose žemės sluoksniuose, tačiau ne tame pačiame lygmenyje kaip palaikų dalys.
Organizacijos tiesiog pakartotinai atsiuntė visą turimą vaizdo medžiagą ir pasiūlė dar kartą tai įvertinti. Taip pat pareikalavo pateikti visą savo turimą detalaus įkapių išpreparavimo fotofiksacinę medžiagą.
Taip pat liko neaišku, kodėl archeologinių tyrimų metu atidengtas grindinys buvo pradėtas ardyti nesulaukus departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo dėl jo apsaugos.
Nesulaukta atsakymo ir į prašymą išsiaiškinti pradines šio objekto naikinimo 2018 m. aplinkybes. Tuomet sunkioji technika Žeimelio saugomoje teritorijoje tiesiog vykdė darbus be archeologinių tyrinėjimų ir, tikėtina, padarė daug žalos nejudintiems kultūriniams sluoksniams.
Pakartotinai paprašyta išsiaiškinti, kas (KPD, Pakruojo r. savivaldybė ar kiti pareigūnai) iki 2018 m. pabaigos darbų sustabdymo derino ir leido Žeimelio kapinyno (17179) naikinimo veiksmus – vykdyti infrastruktūros darbus Bauskės g. be archeologinių tyrimų.
