Svarbiausias šios diskusijos tikslas buvo pristatyti ir aptarti Laisvės alėjos bei kitų Kauno miesto veidą keičiančių projektų planus, taip pat išgryninti architektūrinę miesto viziją.
Diskusiją moderavo Dalius Šarakauskas, o pranešimus skaitė architektas Šarūnas Kiaunė, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis bei Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis.
Koks turi būti XXI amžiaus Kaunas?
„Miesto perspektyvoje mes matytume XXI amžiaus, naujo miesto centro kūrimą. Jis būtų su ašimi į Nemuno salą su visa infrastruktūra ir urbanistiniais elementais. Susiaurinus Kauno miesto planą – tai būtų mūsų siekiama kryptis,“ – sakė P.Mačiulis.
Kauno miesto tarybos narys, architektas aJ.Audėjaitis kalbėjo, kad kol kas miestas eina savo tikslo link, nors konkrečių požymių ir pojūčių, kuriuos mes pajustume iškart, neturi. Viskas dar tik planuose ir piešiniuose.
„Visos idėjos ateina palaipsniui. Iššūkis – kova tarp Kauno ir Vilniaus dėl mokslo salos centro. Pirmas matomas žingsnis buvo, kada pasiūlėme šiam objektui tokią vietą kaip Nemuno sala. Mums sakė, kad urbanizacija saloje negalima, tačiau tokiems išskirtiniams objektams, bendroje sinergijoje su Žalgirio arena, gali sukurti išskirtinę vietą. Tai nebūtų vien pasivaikščiojimo zona, atsirastų daugiau funkcijų, kurios būtų patrauklios ne tik mūsų miestiečiams, bet ir svečiams,“ – mintimis dalinosi miesto tarybos narys.
Pasak Kauno vicemero P.Mačiulio, Nemuno salos problematika yra amžina diskusija, tačiau Kaune tai pati geriausia vieta mokslo centrui statyti. Ką tai duos Kaunui? P.Mačiulis įsitikinęs, kad ši vieta taps dar vienu miesto simboliu, identitetu, nes buvusi laikinoji sostinė – akademinis miestas, su savo architektūrine raiška, veikla bei atsinešta ekosistema.
„Kalbėdamas apie naują Kauno centrą, jokiu būdu nesakau, kad svarbiausias čia mokslo centras. Taip, epicentras yra čia, tačiau aplinkui yra kitų teritorijų: Kauno kongresų rūmai, "Respublikos" viešbutis su aplinkinėmis teritorijomis, Žalgirio arena, Laisvės alėja. Visa tai sukurtų terpę, kurioje objektai ir toliau vystytųsi. Tačiau savivaldybė nebuvo ir nebus tas derinys, kuris paima ir pastato miestus. Ji turi sukurti ekosistemą, kurioje vystytųsi privatus verslas, gyvenamieji namai ar ofisai,“ – įžvalgomis dalinosi politikas.
Miestas plečiasi – žmonių mažėja
Diskusijoje paliesta viena aktualiausių šio meto problemų: Kaunas keliasi į užmiestį. O į miestą nebegrįžta, nes čia trūksta patogių stovėjimo vietų automobiliams.
Žmonės baigia darbus 5 valandą, pasiima vaikus iš darželių, atstovi pusvalandį prie išvažiavimo iš miesto ir važiuoja namo į užmiestį. Problema kyla, kad nėra kur palikti automobilio, o verslininkai to neišspręs.
„Žmonės nesugeba išlaikyti to paslaugų spektro, kurio galėtų tikėtis iš miesto centro, o pats miestas netenka patrauklumo,“ – vieną to priežasčių nurodė diskusijos moderatorius architektas D.Šarakauskas.
Jo nuomone, dabartinio Kauno miesto gyvenimas yra ne biuruose, o tarp biurų ir jo sienų.
„Žmonės baigia darbus 5 valandą, pasiima vaikus iš darželių, atstovi pusvalandį prie išvažiavimo iš miesto ir važiuoja namo į užmiestį. Problema kyla, kad nėra kur palikti automobilio, o verslininkai to neišspręs. Miesto infrastruktūra turėtų būti patraukli, kad žmonės galėtų leisti savo pinigus, po darbo neskubėti atgal į užmiestį, o kažkur užsukti,“ – pasakojo D.Šarakauskas. Anot jo, teatras ar kitos specifinės paslaugos negali išsilaikyti, nes žmonės išvažiuodami išsiveža tuos pinigus, kuriuos galėtų ten išleisti.
„Kalbėdami apie miesto centrą, mes akcentuojame ir biurų poreikį, nes dabar žvelgiant į Kauną yra apie 12 sparčiai vystomų objektų, kurie skirti dideliems ofisams. Verslininkai tiki, kad tie objektai bus išvystyti gana greitai ir tikiu, kad po 2 metų viena didžiausių miesto problemų, iš investuotojų pritraukimo pusės, sumažės. Rinka persisodrins, atsiras daugiau žmonių, gyvenančių mieste, atsiras daugiau darbo vietų.
Kauniečiai supranta, kad miesto centre gyvenimas yra kokybiškesnis, nei Garliavoje, Aleksote ar Vytėnuose. Dabar jaunas vartotojas galbūt rinksis mažesnį būstą mieste ir geriau sumokės daugiau, nei už kotedžą Romainiuose. Bendraujant su verslininkais, sužinome, kad mažų butų paklausa yra vienas iš geriausių verslų Kaune,“ – pasakojo P.Mačiulis.
Tarpukario architektūros pastatų atgaivinimas
Diskusijoje paliesta ir Kaune esanti tarpukario architektūra. Anot Kauno miesto vicemero, tuštėjantys tarpukario architektūros pastatai turėtų išlaikyti seną arba atrasti naują kryptį. Vicemeras kalbėjo apie buvusio "Merkurijaus" vystymąsi ir jo aikštelės išnaudojimą. Ten ketinama įrengti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę, o tai esą įpūstų gyvybės aplink esantiems pastatams.
Diskusijos dalyviai aptarė ir problemas, stabdančias statybas mieste. Pasak jų, urbanistikos sprendimai būtų priimami ir vykdomi paprasčiau, jei miesto architektas turėtų statusą, teisę, kuri jam leidžia pasakyti, kad negalima statyti vienaip ar kitaip, nors teisės aktai ir leidžia taip statyti. Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Natalijos Danielienės-Tsebriy, dabar jie susiduria su dviprasmybėmis teisės aktuose.
Laisvės alėjos istorija ir ateitis
Laisvės alėja – neišsemiama tema ne tik tarp architektūrų ir urbanistų, bet ir pačių kauniečių. Apie ją kalbėta ir diskusijoje.
Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto vadovas, architektas Šarūnas Kiaunė pristatė Laisvės alėjos istoriją bei kaitos etapus, rekonstrukciją. Pranešimo metu buvo minimos tokios problemos, kaip nėra privažiavimų, sunku patekti į nesuformuotus sklypus.
„Laisvės alėjos pirmuose aukštuose verslininkai gali patys kažkiek susitvarkyti aplinką, tačiau tolimesnį plotą sutvarkyti be politinės valios sunkiau. Tokioje aplinkoje nematau didelio noro kažkam investuoti,“ – mintimis dalinosi Š.Kiaunė.
Reaguodamas į šią informaciją vicemeras P.Mačiulis priminė, kad savivaldybė nėra geras nekilnojamo turto vystytojas, tai nėra pagrindinė jos funkcija, tačiau ji gali užtikrinti visą tam reikalingą infrastruktūrą ir leisti verslui toliau netrukdant vystytis.
„Miestas jau žengė žingsnius ir perėmė paliktą naštą iš buvusios savivaldybės. Jau priimti sprendimai ir Laisvės alėja bus sutvarkyta. Verslui tai ženklas, kad tai patraukli vieta investuoti ir plėstis,“ – kalbėjo J.Audėjaitis.
Apibendrindamas renginį architektas Gintaras Balčytis pažymėjo, kad tokie susitikimai būtini, nors akivaizdu, kad per vieną dieną visos problemos neišsprendžiamos.
"Rezultato galima tikėtis tada, kai miesto valdžia turi aiškią viziją, kur miestas eina. Kol kas Kaunui trūksta aiškesnės vizijos apie tai, kaip save mato bendrame Lietuvos kontekste. Kokią poziciją Kaunas nori užimti? Šis miestas turėtų paskleisti viziją apie tai, kokios galimybės čia, kodėl Lietuvos ir užsienio kompanijos turėtų kurtis ir plėstis Kaune,“ – savo nuomonę išsakė G.Balčytis.
Renginio organizatorius džiaugiasi, kad susirinko nemažai žmonių, kurie domisi urbanistine situacija Kaune.
Šių metų Kauno architektūros festivalio 2016 (KAFe2016) tema – Restart your city center (liet. perkurkime savo miesto centrą), kuri apima centro grąžinimą miestui ir bendruomenių vaidmenį šiame procese.
Festivalio keliamus uždavinius sudarys inovatyvių galimybių paieškos viešosioms erdvėms ir jų istorinis tausojimas. Taip pat jau esamos infrastruktūros panaudojimas naujiems projektams.
Planuojamos veiklos – paskaitos ir diskusijos, parodos, edukaciniai renginiai ir kūrybinės laboratorijos vyks iki Spalio 21 dienos.
Rugsėjo 7 d., 17.30 val. VDU Didžiosios salės fojė vyks atviras pokalbis apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimą „Dialogai Kaunas 18+18“. Renginio moderatorius prof. Egidijus Aleksandravičius. Dalyviai: Linas Tuleikis, Jūratė Tutlytė ir Vaidas Petrulis.
