Kaip BNS sakė bažnyčią valdančios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viešosios įstaigos „Bendrystės ir socialinių inovacijų centras" vadovė Lina Blažytė, keturios konkurse atrinktos architektų grupės šią savaitę pristatė savo siūlymus, kaip būtų galima pritaikyti pastatą bendrystės ir socialinių inovacijų veikloms.
Joms buvo duotos užduotys pateikti variantus nuo „nuosaikaus“ iki radikalaus bažnyčios erdvių pertvarkymo. Kaip ir buvo numatyta konkurso sąlygose, visos grupės gavo po 2 tūkst. eurų atlygį.
„Viena komandų dirbo su esamos pastato struktūros pritaikymu naujai funkcijai, t.y. taip, kaip turime dabar, su visomis perdangomis, tik pritaikyti veiklai. Antroji dirbo su rekonstrukcijomis atkuriant autentiškus tūrius, kitaip tariant, transformuojant erdves ir kuriant naujas, kai iš dalies naikinamos perdangos. Trečioji komanda drąsiai rekonstravo statinio erdves, kitaip tariant, jiems buvo leidžiama „išardyti“ visas perdangas ir viduje viską formuoti“, – teigė L.Blažytė.
Ketvirtoji architektų grupė turėjo pateikti sprendinius visam buvusio Augustiono vienuolyno kompleksą, kaip būtų galima atkurti jo pastatus, kiemus, tačiau, pasak, L. Blažytės, tai yra „kitas žingsnis“ galvojant apie gyvybės grąžinimą kompleksui.
Anot jos, šiuo darbu siekiama, jog dar iki architektūrinio konkurso su paveldosaugininkais, architektais ir kitais ekspertais įvertinti, kokie skirtingų variantų pliusai ir minusai. Architektai konsultavosi tiek su bažnyčios tikinčiųjų bendruomenei, tiek ir su vidaus reikalų sistemos pareigūnais, kuriems ši bažnyčia šiuo metu yra perduota.
L.Blažytė sako, kad koks bus pasirinktas galutinis variantas, spręs VRM specialistai, paveldosaugininkai ir kiti ekspertai, o tai, anot jos, priklausys ir nuo planuojamo skirti finansavimo rekonstrukcijai. Toliau bus rengiama techninė užduotis architektūriniam konkursui – jį tikimasi paskelbti 2021-aisiais.
„Turime labai ypatingą objektą su ypatinga situacija, istorija, tad nuspręsti, kaip turėtų būti, nepasitarus su architektais ir visų sričių specialistais, būtų neatleistina (...). Turime istorinį šansą sugrąžinti jam kažką ypatingo ir svarbaus“, – tikino bažnyčią valdančios įstaigos vadovė.
L.Blažytės teigimu, išgriovus perdangas, padalijusias bažnyčios vientisą erdvę į kelis aukštus, neliko ir langų, per kuriuos į bažnyčią patekdavo šviesa, tad radikalesni variantai leistų ją grąžinti bažnyčioje.
Anot jos, įvertinus visų architektų siūlymus, prieita išvados, kad ankstesni įstaigos siūlymai išnaudoti visas bažnyčios erdves įvairiai veiklai, yra „per plati“ ir kad „reikėtų galvoti apie tūrius, kai nebūtinai kiekvienas kvadratas išnaudojamas mokymams ir kitoms veikloms“. Taip pat siūloma įrengti laikinus statinius šalia bažnyčios.
Vėlyvajam Barokui priskiriamą pastatų kompleksą ir bažnyčią vienuoliai augustinai pastatė XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Čia vėliau veikė Vilniaus universiteto dvasinė seminarija, XIX amžiaus viduryje pavesta vienuolių karmelitų globai ir pertvarkyta į Šv. Andriejaus cerkvę. Prieš šimtmetį Lietuvai tapus nepriklausomai, bažnyčia grąžinta katalikams. Bažnyčios interjeras buvo sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo – sovietmečiu ji pritaikyta sandėliui, įstatytos dvi gelžbetoninės perdangos, o vienuolyno namuose įrengti butai.
Pagal prieš metus pasirašytą keturių ministerijų susitarimą, įsipareigota bažnyčios erdves pritaikyti įvairioms, ypač socialiai jautriems asmenims skirtoms veikloms, mažinančioms jų atskirtį. Bažnyčioje dirba ir Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas.
Bažnyčioje rengiamos įvairios parodos, koncertai, diskusijos, pristatomos meninės instaliacijos ir kiti renginiai.
