Pirminis Ąžuolyno atnaujinimo projektas buvo išskirtas į dvi dalis – į gamtotvarkos ir infrastruktūros atnaujinimo planą. Pirmąjį šiuo metu rengia Lietuvos gamtos fondas ir Gamtos tyrimų centras, o antrajame išdėstyti specialistų pasiūlymai visuomenei pristatyti vasario 22 d.
Pirminis Ąžuolyno atnaujinimo projektas buvo išskirtas į dvi dalis – į gamtotvarkos ir infrastruktūros atnaujinimo planą. Pirmąjį šiuo metu rengia Lietuvos gamtos fondas ir Gamtos tyrimų centras.
„Viskas, kas susiję su saugojamais ąžuolais ir kitais vertingais želdiniais, bus išnagrinėta gamtotvarkos plane, kurį rengia šios srities profesionalai iš Lietuvos gamtos fondo ir Gamtos tyrimų centro. Dabar bus pristatomi parko infrastruktūros atnaujinimo projekte užfiksuoti sprendimai. Parengus abu minėtus dokumentus, bus koreguojamas miškotvarkos projektas, kuriame bus numatyti galutiniai parko atnaujinimo sprendiniai“, – teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
„Mes nė vieno vertingo medžio nekertame. Kiekvienas ąžuolas turi teisę numirti stovėdamas. Tai yra bendrasis Ąžuolyno tvarkymo reikalavimas“, – tik pradėjęs pristatymą, pabrėžė vienas iš projekto rengėjų, kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas.
Pasak jo, sprendiniai, tokie, kokie buvo paruošti pirmojo pristatymo metu, nesikeičia. Jie priimti atsižvelgiant į istorinį parko pagrindą.
Siūlymuose – nauji įrenginiai
Kelis dešimtmečius netvarkytame Ąžuolyno parke esanti infrastruktūra šiuo metu yra itin prastos būklės: takai, suoliukai ir apšvietimas primena gūdžius sovietmečio laikus. Parko infrastruktūros atnaujinimo projekte numatytas takų atnaujinimas, šiuolaikiško dizaino suoliukai, informaciniai stovai bei naujo apšvietimo įrengimas.
Parke taip pat norima nutiesti biologinės įvairovės pažintinį taką su informacija apie Ąžuolyno gamtines vertybes. Takas prasidėtų nuo informacinio terminalo prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo ir pro gamtinių vertybių kompleksus vestų iki raguvų, atragių priešlaitėmis vingiuojančio tako.
Parke siūloma įrengti naujas šiukšliadėžes bei restauruoti esamus ąžuolo masyvo suolus. Pasak architekto, šiukšliadėžių parke skaičius turi būti minimalus, – lankytojai turi pratintis šiukšles išsinešti patys. Mažėtų ir jų aptarnavimo išlaidos.
Parke numatoma įrengti ir du tualetus: poilsio aikštelėje prie Radvilėnų plento ir vidinėje parko dalyje tarp mėtymo sektoriaus ir stadiono.
Ąžuolyno parko infrastruktūros sutvarkymo projekte dėmesys skiriamas ne tik takų ar mažosios architektūros elementų atnaujinimui, bet ir tinkamų ąžuolų augimo sąlygų užtikrinimui.
Pavyzdžiui, vienintelė parke vaikų žaidimo aikštelė šiuo metu įrengta po ąžuolų lajomis ant šaknų ir pažeidžia ąžuolų ekosistemą. Aikštelę siūloma perkelti į kitą vietą, žemės paviršių atstatant augaliniu sluoksniu.
„Ąžuolyno parke būtina įrengti normalius takus, nes vaikščiodami bet kur, žmonės pridaro daug žalos ąžuolams. O ir senoji infrastruktūra, seniai nutiesti takai, juos pažeidžia. Kyla problema dėl naujų takų pravedimo prie medžių. Ten, kur neis pravesti jų, jis bus pakeliamas. Gamtiniu požiūriu tai yra geriau, nei išsikasti ir pažeisti ąžuolo šaknis“, – teigė A.Mituzas.
Siekiant apsaugoti ąžuolus nuo drėgmės pertekliaus, parke siūloma įrengti ir gerai funkcionuojančią drenažo sistemą.
Vidurinėje Ąžuolyno dalyje siūloma atkurti buvusį tvenkinį, panaudojant esamą reljefą. Planuojamas tvenkinys numatomas įrengti pagilinus jį ir išvalius iki reikiamos altitudės taip, kad jame susidarytų 2,5-3,0 metrų gylio vandens sluoksnis.
Bėgimo trasa, pritaikyta bėgimui tamsoje
Projekte numatyta ir laisvalaikio zona, kurioje – kilometro ilgio bėgimo trasa, apšviesta 20 metrų vienas nuo kito nutolusiais sensoriniais šviestuvais (įrengta šviesos „persekiojimo“ sistema), kurie reaguotų į bėgikų judesį. Tai parankus sprendimas tiems, kurie mėgsta bėgioti tamsiu paros metu. Bėgimo trasa turėtų driektis pietinėje Ąžuolyno dalyje, tarp raguvų esamų takų vietoje. Anksčiau minėtas vaikų žaidimų ir treniruoklių aikšteles, kurios ankstesniame plane buvo išskaidytos, žadama įrengti šios trasos vidinėje dalyje.
Bus apšviesti ir kai kurie medžiai bei stumbro skulptūra.
Vaikų žaidimų aikštelėje numatyta kloti bituminė danga. Bus įrengta ir erdvė bei takai riedutininkams. Lankytojų jau dabar mėgiama treniruoklių aikštelė bus atnaujinta ir perkelta į kitą vietą. Aktyviems lankytojams skirtos zonos bus suskirstytos į atskiras erdves: profesionaliems sportininkams ir mėgėjams.
Ar sengirėje vieta moderniam parkui?
Su tokiomis moderniomis naujovėmis sutiko ne visi pristatymo kantriai klausę kauniečiai: „Juk čia sengirė. Kam tie modernumai čia reikalingi? Jei visus tuos takus ir aikšteles rengtumėte botanikos sode, viskas gerai, bet kam čia? Čia istorinė vieta“.
Architektai toliau tęsė pristatymą. Ąžuolyne esančios stačiatikių kapinės, kurios šiuo metu yra uždarytos, turi būti tinkamai paženklintos, iškirsti keli nereikalingi medžiai. A.Mituzo teigimu, ne vienoje vietoje reikia atlikti šlaitų sutvarkymą – kad atsivertų kraštovaizdis. Rytinėje parko dalyje bus įrengti ir šlaitiniai laiptai. Mediniai laiptai numatyti jungtyse su A.Mickevičiaus slėniu ir Tunelio gatve esamų nulipimų vietose.
„Kodėl šiandien pateikta medžiaga neatitinka tos, kuri buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės puslapyje? Kodėl neatsakoma į anksčiau pateiktus siūlymus? Planuojate apšvietimo sistemą, kaip žadate spręsti tokius techninius sprendinius, neatlikę poveikio aplinkai vertinimo?“, – klausė Saulius Dambrauskas, vienas pagrindinių asmenų, kovojusių prieš skandalingąjį medžių kirtimą Kauno mieste.
Kliuvo jam ir telkinio gilinimo planai, kurie gali pažeisti drenažo sistemą. Didinant telkinį, pasak jo, bus naudojama plėvelė, o tai – galima žala gamtai.
„Visi Kauno želdiniai yra tvarkomi pagal miškotvarkos projektą, kuris šiuo metu atnaujinamas. Taip, tai problema“, – patikino A.Mituzas.
Projekto pristatytojai suteikė dviejų savaičių terminą, per kurį galima pateikti pasiūlymus.
Ąžuolyno augimvietei – tūkstančiai metų
Savivaldybės duomenimis, visoje Ąžuolyno parko, kuris laikomas didžiausiu mieste esančiu ąžuolynu (daugiau nei 700 ąžuolų, plotas 84,42 ha) Europoje, teritorijoje dominuoja lapuočiai – ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, drebulės ir kiti medžiai. Didžiausia parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 cm. Tokie medžiai yra labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinės.
Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, Vytauto parko, Dainų slėnio, Adomo Mickevičiaus slėnio, Lietuvos zoologijos sodo, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, KTU, televizijos retransliacijos centro įrenginių teritorijos ir Žaliakalnio bei Aukštųjų Šančių žalieji plotai.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
Prestižinėje Kauno vietoje plytintis Ąžuolynas yra saugoma teritorija. Tai vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje niūraspalvio auksavabalio buveinė. Dėl jo ir kitų vertybių, Kauno Ąžuolynas yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija.
