Architektų A.Bublio, E.Miliūno, A.Ramanausko, D.Paulauskienės, R.Bingelytės-Baltrušaitienės, V.Miliūno, G.Eigirdo, inžinieriaus V.Čalkos komanda iki smulkmenų apgalvojo kiekvieną šio unikalaus statinio detalę. Mechanizmai, motorai, fabrikai – tokiomis asociacijomis būtų galima pradėti kurti arenos vaizdinį joje dar nesilankiusiam, bet jau smalsaujančiam kauniečiui.
„Prisimenu, kai mus, dar moksleivius, vesdavo į ekskursijas po fabrikus. Dirba staklės, sukasi motorai, aplink įvairūs vamzdynai – būdavo taip įdomu! Tai sukeldavo labai stiprias emocijas, o patirtais įspūdžiais gyvendavome dar kelias dienas“, – pasakojo E.Miliūnas.
Kalbėdamas apie įkvėpimo šaltinius, architektas prisimena ir literatūrą. Jis siūlo atsiversti seną Žiulio Verno knygos „20000 mylių po vandeniu“ egzempliorių ir pažvelgti į iliustracijas. Povandeninio laivo „Nautilus“ viduje – įvairūs mechanizmai ir vamzdynų raizgalynė. Nors tuo metu tai buvo tik kūrėjų fantazija, jau tada dailininkai pažangą įsivaizdavo kaip tam tikras technologijas. Arenos dizaino sprendimai taip pat orientuoti į ateitį, atspindi pažangos idėją.
„Žalgirio“ arenos interjere estetika kuriama iš funkcionalių detalių, joje daug atvirų erdvių, skaidrių paviršių. Daugybė arenoje panaudotų elementų – nuo langų profilių iki kėdžių apmušalų – gaminti pagal specialų užsakymą. Vyraujančios medžiagos – metalas, betonas, stiklas.
„Įvairūs procesai, varikliai, ventiliacijos sistemos, automatika, davikliai – jie visi atviri, pabrėžtinai atviri, kai kurie net šiek tiek estetizuoti, kad sukeltų dar stipresnį vykstančių procesų įspūdį. Norime, kad įėjęs į arena žmogus pasijustų tarsi patekęs į didelį organizmą, kuris sukuria atsiveriančias erdves. Panašiai kaip teatro scenoje, jei pakeltum galvą ir žiūrėtum į viršų, kiek ten visko yra. Asociatyviai arenos interjeras toks ir yra. Nėra jokių papildymų – viskas, kas yra, yra reikalinga ir iš to sukurta estetika“, – sakė E.Miliūnas.
Projekto autoriai pabrėžė, jog bereikalingų blizgučių nebus ir arenos išorėje. Arenos prieigų aikštės grindinys bus išklotas akmens trinkelėmis, kurios tarsi pratęs Nemuno salos parką. Tamsiu paros metu daugiau apšviečiama bus aplink areną esanti aikštė, tokiu būdu pati arena įgaus teatrališko paslaptingumo ir kurs netikėtumo įspūdį.
„Žalgirio“ arenos statybos finansuojamos iš Kauno miesto bei Lietuvos valstybės biudžetų, Europos Sąjungos ir šalies gyventojų lėšomis. Projekto „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50“ finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, jog iš Europos regioninės plėtros fondo arenos statybai bus skirta 50 mln. Lt. Kauno sporto arenos bendra vertė – 172,1 mln. Lt. Pirmieji renginiai „Žalgirio“ arenoje planuojami jau š.m. liepos mėnesį.
