Komisijos darbą koordinavusi kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė nesureikšmino fakto, kad nugalėjęs projektas neatitinka jau septynerius metus galiojančio dokumento. Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro organizuotą Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjęs skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas siūlo įrengti kalvą partizanų bunkerio motyvais. Į Gedimino prospekto pusę orientuotas jos šlaitas – dekoratyvinė siena, primenanti medžių kamienus, kuriuose 6 tūkstančių partizanų slapyvardžiai.
Tačiau paaiškėjo, kad Lukiškių aikštėje toks memorialas negali būti. 2010-siais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė, kad senosios Vilniaus aikštės vertingoji savybė – lygus reljefas, ir tai nurodyta viešame Kultūros vertybių registre. Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad toks memorialas prieštarauja įstatymui.
Ypatingą dėmesį tvarkomai sostinės Lukiškių aikštei skyrusio Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog apie jau septynerius metus galiojantį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą anksčiau nieko negirdėjęs, ir tik pirmadienį perskaitęs apie jį socialiniuose tinkluose. Sužinojęs, kad konkursą laimėjęs projektas netinkamas, nes aikštės reljefas privalo išlikti lygus, R.Karbauskis sušaukė komiteto posėdį, į kurį išsikvietė Kultūros ministerijos vadovybę.
„Tos aplinkybės aš tikrai nežinojau, man buvo labai keista. Mūsų [Kultūros komiteto] posėdis kai prasidėjo, aš iš karto ir pradėjau, sakau, „o jūs, komisija, žinojot, kad taip yra?“. Komisija nežinojo ir atitinkamai Kultūros ministerija nežinojo“, – sako R.Karbauskis.
Konkursą koordinavusi kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė tokius R.Karbauskio žodžius neigia, esą viską jie žinojo, bet nusprendė, kad tai ne kliūtis.
„Komisijoje dalyvavo [Vilniaus] miesto architektas, kuris puikiai žino ir derinimo tvarkas ir reikalavimus, ir apie šitą aspektą, būtent apie reljefiškumą, komisija diskutavo spręsdama ir jie nusprendė, kad jų požiūriu šitas memorialas gali būti toks“, – teigia G.Žemaitytė.
Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė, paklausta kodėl neatkreipė komisijos dėmesio, kad pažeidžiamas galiojantis teisės aktas, sako, kad komisija į paminklosaugininkus nesikreipė, o pats departamentas rodyti iniciatyvos nenorėjęs.
„Jeigu būtų pakvietę, Kultūros paveldo departamentas be jokios abejonės būtų išsakęs tą nuomonę. Apverskim kitaip, jeigu departamentas būtų kvestionavęs iš anksto kažkurį iš paskelbtų projektų, ar nebūtų tai vertinama kaip kišimasis į patį konkursą?“, – klausia D.Varnaitė.
D.Varnaitė sako, kad kol kas visuomenei pateikti tik piešiniai, nuo jų techninis projektas gali gerokai skirtis.
Penktadienį vyriausybėje posėdžiavę ekspertai konkurso nugalėtojui pasiūlė pasitelkti atestuotą nekilnojamojo paveldo specialistą, kuris prisiimtų atsakomybę teikiant šį projektą derinti įstatymų nustatyta tvarka.
Jei paaiškėtų, kad projektas prieštarauja Lukiškių aikštės vertingosioms savybėms, tektų kreiptis į Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybą. Ši, įvertinusi autorių argumentus, spręstų ar verta keisti vienos seniausių sostinės aikščių išvaizdą, leisti formuoti kalvos šlaitą, kaip siūlo laimėjusio konkursą projekto autorius.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tikina, kad paminklosaugininkų pozicijos nėra neįveikiama kliūtis ir siūlo prisiminti, kaip aikštė atrodė prieš pusšimtį metų, kai Komunistų partijos šulai turėdavo kelis laiptelius nusileisti, o po to pasilypėti ant pjedestalo, kad padėtų gėlių prie Lenino.
„Vertingosios savybės nėra šventa karvė. Man šitas pasakymas yra keistas ir atrodo visiškai neadekvatus. Jis galėtų būti taikomas turgaus aikštei. Mes čia turime valstybės reprezentacinę aikštę ir jai taikyti tokius apribojimus yra mažų mažiausiai keista. Prisiminkite, nuo Gedimino prospekto buvo laipteliai žemyn ir buvo didelis reljefo skirtumas tarp aikštės ir Gedimino prospekto“, – primena M.Pakalnis.
Buvusi ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė Gražina Drėmaitė stebisi tokiu vyriausiojo sostinės architekto požiūriu.
„Atsiprašau, kai buvo Leninas, nebuvo kultūros vertybė. Kultūros vertybe Lukiškių aikštė tapo po nepriklausomybės. Taip, kad apie tai nėra ką kalbėti ir M.Pakalnis turėtų žinoti“, – aiškina G.Drėmaitė.
Algirdo Butkevičiaus vyriausybės ir mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu Lukiškių aikštė rekonstruota už beveik 4 milijonus eurų. Lėšas iš biudžeto skyrė Vyriausybė, papildomą milijoną aikštės prieigoms sutvarkyti – savivaldybė.
Lapkričio pirmomis dienomis po rekonstrukcijos atverta aikštė, atrodo, vėl turės būti pertvarkoma, o tai kainuos, bet merui atrodo menkniekis.
„Tai, kad reikės nuimti žolės paviršinį sluoksnį ar nuimti keliolika kvadratų granito plokščių ir padėti kitur, tai yra juokinga suma“, – laidoje „Dėmesio centre“ sakė R.Šimašius.
Aikštės rekonstrukcijos konkursą laimėjusiai architektų grupei Vilniaus savivaldybė buvo iškėlusi labai konkrečias užduotis, kas ir kur turi būti numatyta. Projektą derino sostinės vyriausiasis architektas ir Kultūros paveldo departamentas.
„Projektavimo užduotyje, kurią mes gavom viešųjų pirkimų metu, juodu ant balto buvo parašyta: numatyti vietą paminklui, skliausteliuose, kas labai svarbu, valstybės simboliui – taip yra parašyta projektavimo užduotyje. Ir man keista, kad nėra to perimamumo. Vienas dokumentas sako, kad reikia padaryti šalies simbolį, o po to kiti dokumentai jau bando jį taranuoti“, – teigia Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto autorius, architektas Gintaras Čaikauskas.
Valstybės simbolį Vytį Lukiškėse statyti siūlė antrąją vietą konkurse laimėjęs skulptoriaus Arūno Sakalausko projektas, prie kurio prisidėjo ir pačios aikštės rekonstrukcijai vadovavęs architektas G.Čaikauskas. Dabar skulptūrą priglaus Kaunas. Vyčio visuomeninio komiteto, rėmusio visuomeninkų idėją statyti Lukiškių aikštėje Vytį, iškiliausias narys prezidentas Valdas Adamkus džiaugiasi Kauno pasirinkimu.
„Džiaugiuosi širdyje, kad Kaunas pasirinko priglausti, bet ne tik priglausti, bet ir įreikšminti šitą paminklą Kaune ir manau, kad geresnio pasirinkimo negalėjo būti“, – džiaugiasi V.Adamkus.
Taigi, konkursas įvyko, bet istorija Lukiškių aikštėje dar nesibaigė, ar bus leista statyti A.Labašausko sukurtą memorialą neaišku, tebevyksta ginčai, kodėl neliko vietos Vyčiui. Kultūros viceministrė didelio skirtumo tarp abiejų siūlymų nemato.
„Memorialas yra tokia didelė skulptūra, kuri gal ne visiems atrodo kaip skulptūra, bet toks menas daugiau nei 50 metų kuriamas“, – aiškina G. Žemaitytė.
Architektui Audriui Karaliui šita istorija atrodo panaši į anekdotą, Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro veiksmus atsikratyti Vyčio, kurį jis pats vertina gana kritiškai, vadina desperacija, o laimėjusį projektą – teletabių kalneliu. O juk pirminė idėja to, kas turėjo atsirasti Lukiškių aikštėje, skambėjo taip kilniai: kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas.
„Turim absoliučiai karikatūrišką, kuriozinį atvejį ir šiuo atveju tauta tik gali pasijuokti iš savo šimašių, iš savo ruokyčių, iš savo visų kitų „Mupet“ šou dalyvių, kurie tokią rimtą ir esminę laisvės temą šitaip sukarikatūrino ir išvulgarino“, – piktinosi A. Karalius.
