„Kadangi Azerbaidžanas įvykdė suverenios Armėnijos teritorijos puolimą, mes kreipiamės į Rusiją, prašydami apsaugoti Armėnijos teritorinį vientisumą remiantis galiojančiu 1997 metų šalių susitarimu ir abipusių įsipareigojimų įgyvendinimu pagal egzistuojantį susitarimą“, – sakė A.Grigorianas, kalbėdamas per Armėnijos visuomeninę televiziją.
Jis pažymėjo, kad „tai yra žodinis kreipimasis“, kuris bus pateiktas atlikus atitinkamą procedūrą raštu.
„Mes pradedame tokį procesą. Laukiame, kad Rusija suteiks pagalbą ir mes turėsime galimybę atkurti mūsų teritorinį vientisumą“, – kalbėjo A.Grigorianas.
Remiantis Rusijos ir Armėnijos susitarimu dėl draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos, „susitarimo šalys glaudžiai bendradarbiaus viena su kita, siekdamos užtikrinti Rusijos Federacijos ir Armėnijos Respublikos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir saugumą“.
„Jos nedelsiant pradės tarpusavio konsultacijas kas kartą, kai, vienos iš šalių nuomone, jai iškils ginkluoto užpuolimo grėsmė, taip siekiant užtikrinti bendrą gynybą ir palaikyti taiką bei abipusį saugumą. Šiose konsultacijose bus nustatytas pagalbos, kurią viena susitariančioji šalis teiks kitai susitariančiajai šaliai, kad padėtų įveikti susidariusią situaciją, poreikis, tipas ir dydis“, – sakoma susitarime.
Kaltina provokacijomis
Azerbaidžanas antradienį apkaltino Armėniją didelio masto karine provokacija, vėl augant įtampai praėjus metams po šių kaimynių karo dėl ginčijamo regiono.
Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst. gyvybių ir pernai lapkritį baigėsi paliaubomis, kurioms tarpininkavo Rusija.
Pagal ugnies nutraukimo susitarimą Armėnija perdavė Azerbaidžanui daug dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Antradienį Azerbaidžano Gynybos ministerija paskelbė, kad „Armėnijos ginkluotosios pajėgos antradienį 11 val. (9 val. Lietuvos laiku) įvykdė didelio masto provokaciją prie valstybinės sienos“.
„Armėnijos kariai atakavo Azerbaidžano pozicijas Kelbečero ir Lačino rajonuose“, – sakoma pareiškime.
Jame taip pat sakoma, kad per susirėmimus buvo sužeisti du azerbaidžaniečių kariai.
Azerbaidžano kariai „sustabdė priešo puolimą, apsupo ir sulaikė armėnų karius“, nurodė ministerija.
Kiek vėliau azerbaidžaniečių Gynybos ministerija pranešė, kad padėtis prie sienos su Armėnija tebėra įtempta.
„Situacija prie sienos lieka įtempta, šiuo metu kovinės operacijos tęsiasi“, – sakoma pranešime.
Ministerijos teigimu, „azerbaidžaniečių kariai, reaguodami į Armėnijos ginkluotųjų pajėgų provokaciją, sunaikino priešininko prieštankinį įrenginį ir minosvaidį“.
Armėnijos Gynybos ministerija savo ruožtu pranešė, kad Azerbaidžano pajėgos „pabandė prasiveržti pro Armėnijos valstybinę sieną rytų kryptimi“, bet armėnų kariai jas atrėmė.
Nuo praėjusių metų karo abi nesutaikomos priešininkės kartais praneša apie susišaudymus prie bendros sienos, pakurstydamos nuogąstavimus, kad jų teritorinis ginčas gali vėl įsiplieksti.
Sekmadienį abi valstybės apkaltino viena kitą pradėjus šaudyti prie bendros sienos netoli Kalnų Karabacho.
Šeštadienį Kalnų Karabacho pareigūnai paskelbė, kad vienintelis kelias, jungiantis Armėniją su šiuo separatistiniu anklavu – Lačino koridorius – buvo trumpam uždarytas dėl incidento tarp abiejų šalių.
Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
