Specialistas: norint išlaikyti egzaminą, užteks mokėti skaičiuoti
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta nemato problemos, kad šiemet egzaminą teks laikyti ir tiems moksleiviams, kurie neketino to daryti ir matematiką pasirinko mokytis B lygiu.
Jo manymu, išlaikyti egzaminą bus nesunku. Tam užteks teisingai atlikti pradines užduotis, kuriose tikrosios matematikos nėra. Jos susijusios vien su skaičiavimu, o turint skaičiavimo mašinėlę tai padaryti visai lengva. Tam nereikia jokio mąstymo.
Gilesnio matematinio mąstymo reikės tiems, kurie norės gauti daugiau nei 90 proc. Visi kiti, jeigu bent truputį mokėsi, turi normalią atmintį, moka naudotis skaičiavimo mašinėle, egzaminą gali išlaikyti net pakankamai gerai.
„Gilesnio matematinio mąstymo reikės tiems, kurie norės gauti daugiau nei 90 proc. Visi kiti, jeigu bent truputį mokėsi, turi normalią atmintį, moka naudotis skaičiavimo mašinėle, egzaminą gali išlaikyti net pakankamai gerai. Teko susidurti su žmonėmis, kurie visiškai nebuvo apdovanoti matematiniais gebėjimais, net daugybos lentelės mintinai nemokėjo, bet egzaminą išlaikė.
Galbūt egzamino blogumas tas, kad visi, nepriklausomai nuo lygio, pagal kurį mokėsi, laikys tą patį egzaminą. Dabar įsivaizduokite: jūs mokotės analizuoti kūrinius, rašote rašinius, o jūsų prašo žodyje įrašyti praleistą raidę.
Tiems, kurie matematikos mokosi aukštesniu lygiu, kai kurios egzamino užduotys yra laiko gaišimas. Kitas dalykas, kad tie, kurie mokosi B lygiu, gali surinkti taškų ir iš A lygio uždavinių. Iš esmės tampa nebeaišku, koks kieno žinių lygis – kaip susirinkti taškai, iš kokio lygio uždavinių. Todėl kyla natūralus klausimas – kokius moksleivių gebėjimus parodo šis egzaminas“, – svarstė pašnekovas.
Jei valstybė moka už studijas, turi teisę kelti reikalavimus
Pasak D.Dzindzalietos, nors egzaminas nuo šių metų vadinamas privalomu, iš tiesų taip nėra. Tiesiog jo neišlaikius nebus galima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Egzaminas neatima teisės nei į atestatą, nei į studijas aukštojoje mokykloje, tiesa, už savo pinigus.
„Pagalvokite: jeigu žmogus, mokęsis dvylika metų, neturi jokių matematikos pagrindų, nemoka iš penkių skaičių apskaičiuoti vidurkio ar prie 10 pridėti 10 proc., ar valstybė turi tokiam žmogui apmokėti studijas? Jeigu valstybė moka už mokslą, gal turi teisę pareikalauti bent minimalių gebėjimų? Mano manymu, net ir renkantis humanitarinę specialybę, jeigu nesugebi išlaikyti tokio egzamino, tikėtis, kad valstybė tave rems universitete, nėra visai geras dalykas iš žmogiškosios pusės“, – įsitikinęs matematikas, kasmet aktyviai stebintis matematikos egzaminų tendencijas.
Smulkių klaidų ir netikslumų sąlygose būna kasmet
Jo teigimu, nors egzaminą pirmą kartą laikys skirtingo lygio moksleiviai, iš esmės užduočių struktūra nesiskirs nuo praėjusių metų, nes pati egzamino programa nebuvo keista.
„Naujovių, mano manymu, nebus. Svarbiausia, kad nebūtų klaidų, neprograminių uždavinių. Paprastai smulkių klaidelių sąlygose būna visada. Neįmanoma, kad egzaminas neturėtų bent vieno smulkaus netikslumo, vieno uždavinio, kuris būtų neaiškus ar dviprasmiškas. Juk yra 30 užduočių, kurias rengia iš esmės nedidelis kolektyvas, ne daugiau penkių žmonių, jie tikrai negali apgalvoti visų įmanomų interpretacijų, kaip šį uždavinį gali suprasti 19 tūkst. kitų galvų.
Paprastai smulkių klaidelių sąlygose būna visada. Neįmanoma, kad egzaminas neturėtų bent vieno smulkaus netikslumo, vieno uždavinio, kuris būtų neaiškus ar dviprasmiškas.
Ten, kur egzistuoja žmogiškas veiksnys, klaidelių bus visada, bet svarbu, kad nebūtų didelių klaidų. Pernai brandos egzamine buvo tik keli smulkūs netikslumai: vienoje vietoje buvo pamirštas kablelis, kitur nesuderintas skaičius sakinyje. Sukurti gerą uždavinio sąlygą nėra vienerių metų projektas, todėl po egzamino būtina įvertinti, kaip moksleiviams pavyko išspręsti uždavinius, turi būti tiriama statistika ir daromos išvados“, – teigė D.Dzindzalieta.
Pasak matematiko, tokios klaidelės – smulkmenos, neturinčios esminės įtakos moksleivių rezultatams. Aišku, po egzamino bus besiskundžiančiųjų, bet taip būna visada.
„Kas kita, kai būna daugiau nei pusė klaidingų uždavinių. Tai jau problema. Šiemet taip nutiko aštuntokams: daugiau nei pusė jų egzamino užduočių buvo nekorektiškos. Net Švietimo ir mokslo ministerija pripažino, kad klaidos buvo reikšmingos“, – sakė jis.
Bandomojo egzamino rezultatai išgąsdino ir moksleivius, ir tėvus
Vasario mėnesį bandomojo matematikos egzamino užduotis, kurias parengė projekto egzaminatorius.lt specialistai, atliko per 4 tūkst. abiturientų. Trečdalis iš jų egzamino neišlaikė.
Tokie rezultatai paskatino sunerimti ir moksleivius, ir tėvus. Nacionalinio aktyvių mamų sambūris netgi išplatino viešą pareiškimą, kuriame buvo paminėta, kad moksleiviai bijo neišlaikyti matematikos valstybinio brandos egzamino, o tėvai jiems masiškai samdo korepetitorius. Tačiau švietimo specialistai tikina, kad išlaikyti egzaminą nebus sunku, kadangi išlaikymo kartelė sumažinta iki 16 proc.
Paklaustas, kodėl buvo tokie prasti bandomojo egzamino rezultatai, D.Dzindzalieta pabrėžė, kad užduotis rengė privati kompanija, kurios specialistai nebuvo susidūrę su brandos egzaminais. Visos užduotys buvo aukštesnio lygio, skirtos tiems, kurie mokėsi A lygiu, ir netgi buvo neprograminių uždavinių.
Specialisto manymu, jeigu užduotyse nepasitaikys reikšmingų netikslumų, egzaminas nebus didelis iššūkis ir tiems, kurie siekia aukščiausio įvertinimo.
„Tačiau mano nuomonė apie šimtukus kiek kitokia negu daugelio. Šimtukas juk reiškia, kad tu viską moki idealiai. Kad negautum šimtuko, reikia neatlikti dviejų užduočių. Taigi kiekvienas gali įsivertinti, ar tikrai vertas tokio įvertinimo. Manau, rezultatai turi tiesiog teisingai surikiuoti moksleivius pagal žinias, atspindėti jas teisingai, atskirti gabesnius nuo mažiau gabių, parodyti, kuris vertas studijuoti kurią nors populiarią specialybę, o kuris mažiau vertas“, – svarstė pašnekovas.
Paprastai matematikos valstybinį brandos egzaminą rinkdavosi apie 40 proc. moksleivių. Šiemet jį laikyti ketina 18 781 mokinys (55,71 proc.).
