Kaip teigiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai, pastaraisiais metais D.Grybauskaitė tęsė kampanijos „Už saugią Lietuvą“ pradėtus darbus socialinei atskirčiai mažinti, vaikų saugumui užtikrinti, pagalbai nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.
„Prasidėjo reali vaikų globos namų reforma – šiuo metu pertvarkoma 20 vaikų globos įstaigų, beveik 400 vaikų jau gyvena namus primenančioje aplinkoje. Taip pat prezidentė pati inicijavo daugybę įstatymų, kurie paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus“, – teigiama pranešime.
Nuolat besikartojančios skaudžios ir tragiškos skriaudžiamų vaikų istorijos parodė, kad vaikų saugumas išlieka vienu svarbiausių klausimų. Prezidentė inicijavo teisinius įrankius, kad vaikų apklausos vyktų tik su psichologais, patyčioms mažinti įvesta prievolė vykdyti prevencijos programas švietimo įstaigose. Saugiai vaikų aplinkai kurti prezidentės iniciatyva buvo naujai atidaryta ir atnaujinta 19 vaikų dienos centrų visoje Lietuvoje, taip pat antrus metus iš eilės net 1,3 tūkst. vaikų iš sunkiau gyvenančių šeimų padovanotos vasaros atostogos.
Kaip skelbiama prezidentūros pranešime, D.Grybauskaitė ėmėsi iniciatyvos apsaugoti darbuotojų interesus svarstant naująjį Darbo kodeksą ir pasiūlė sugrąžinti į jį daugiau socialinio jautrumo.
„Pagalbos ranka tiesiama ir smurtą patyrusioms moterims, nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms. „Už saugią Lietuvą“ specialistai sukūrė alkoholizmo prevencijos modelį, kuris diegiamas Varėnos, Ukmergės, Elektrėnų, Tauragės, Kelmės, Naujosios Akmenės, Ignalinos, Visagino, Zarasų, Molėtų, Anykščių, Biržų rajonuose. Iš viso prie socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ jau prisijungė daugiau negu 400 iniciatyvų, visos savivaldybės, NVO, verslo įmonės, diplomatinės atstovybės, žiniasklaida“, – teigiama pranešime.
Korupcijos mažinimas ir teisingumo užtikrinimas išlieka prezidentės vienu svarbiausių prioritetų nuo pirmosios kadencijos pradžios, teigiama pranešime žiniasklaidai. Siekdama didinti skaidrumą ir atskaitomybę, prezidentė pradėjo valstybės registrų pertvarką, taip pat pasiūlė apriboti vadovų kadencijas valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse bei įvesti direktorių kadencijas mokyklose. Efektyvesnei kovai su korupcija D.Grybauskaitė pasiūlė praplėsti viešas turto deklaracijas privalančių teikti asmenų ratą, taip pat užkirsti kelią politikų piktnaudžiavimui labdaros fondų pinigais bei dalinti šešėlinę paramą valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms.
Siekiant mažinti vaistų kainas, šalies vadovės iniciatyva pradėta kompensuojamųjų vaistų kainyno ir kainodaros peržiūra. Vaikų negalinčioms susilaukti poroms padėti prezidentė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir taip užtikrino valstybės finansuojamą ir tarptautinę medicinos praktiką atitinkantį gydymą.
Teisingumas – svarbus demokratinės valstybės matas, todėl prezidentė inicijavo įstatymų paketus nebaudžiamumui mažinti. Prezidentės pateiktos įstatymo pataisos leis valstybei ir žmonėms didelę žalą padariusius nusikaltėlius teisti už akių ir taikyti adekvačias sankcijas už didelio masto sukčiavimą mokesčiais.
Kaip skelbiama prezidentūros pranešime, D.Grybauskaitė ėmėsi lyderystės formuojant mokslo ir inovacijų politiką pateikdama gaires, kuriose apibrėžiamos konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai, konkurencingumui užtikrinti.
„Prezidentė asmeniškai dėjo pastangas, kad Lietuva taptų prestižinės organizacijos CERN nare. Prezidentės susitikimai su potencialiais investuotojais užsienio vizitų metu, nuoseklus dėmesys naujų investicijų į Lietuvą pritraukimui taip pat davė apčiuopiamų rezultatų – Lietuvoje atidaryti britų „Barclays Rise“ ir suomių „Outokumpu“ padaliniai“, – sakoma pranešime.
Nuoseklus šalies gynybos stiprinimas ir aktyvi užsienio politika išlieka vienu reikšmingiausių ir svarbiausių prezidentės darbų. Šiemet Lietuvoje buvo dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas, prie kurio prisijungė 9 valstybių kariai. Be to, Lietuva tapo viena sparčiausiai finansavimą gynybai didinančių NATO šalių – Prezidentės vadovaujama VGT nutarė, kad gynybos finansavimas 2018 m. viršys 2 proc. BVP. Pastaraisiais metais buvo reikšmingai sustiprintos valstybės ginkluotosios pajėgos: didinamas karių skaičius, formuojama antroji brigada „Žemaitija“, modernizuojama ginkluotė. Informaciniam saugumui stiprinti apginta žodžio laisvė prezidentei vetavus Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.
Prezidentūros pranešime teigiama, kad šalies vadovės lyderystė užsitikrinant JAV paramą Baltijos šalių saugumo klausimams duoda Lietuvai konkrečių rezultatų. Palaikomi nuolatiniai ryšiai su naująja JAV administracija: prezidentė du kartus susitiko su JAV prezidentu, gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, liepos pabaigoje planuojamas antrasis susitikimas su viceprezidentu Mike`u Pence`u.
Didelės pastangos dedamos dėl šalies energetiniam saugumui svarbios elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, taip pat dėl nesaugios Astravo elektrinės klausimo – Lietuvos pastangomis branduolinė sauga jau tapo vienu ES išorės politikos prioritetų. O Lietuvos patirtis statant Klaipėdos SGD terminalą ir užsitikrinant energetinį savarankiškumą jau tampa eksporto preke. Lietuva padės Kroatijai statyti SGD terminalą, tokių projektų vystytojai jau konsultuojami ir Kolumbijoje, Urugvajuje, Indonezijoje, Brazilijoje, Maltoje, PAR.
Lietuvos pozicija girdima ir Europos Vadovų Taryboje, kurioje šalies interesams atstovauja prezidentė. Formaliuose ir neformaliuose EVT susitikimuose sprendžiami strateginiai klausimai: sankcijos Rusijai, energetika, ES išorės sienų apsauga, taip pat ginami Lietuvos piliečių interesai „Brexit“ procese.
„Lietuva ir toliau išlieka didžiausia Ukrainos advokatė – nuosekli prezidentės pozicija prisidėjo užtikrinant Europos lyderių vienybę dėl sankcijų Rusijai taikymo, taip pat Lietuvos parama ir pagalba padėjo pasiekti bevizį režimą Ukrainai ir Gruzijai“, – teigiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
